Kodėl leidžiame neigiamoms mintims teršti savo mąstymą?

Doc. dr. Sigita Burvytė

2024 m. balandžio 20 d.

 

Tenka bendrauti su skirtingomis auditorijomis: tėvais, seneliais, vaikais, mokytojais ir kt. Pastebėjau, kad jeigu vaikus supančių artimiausių žmonių mąstyme dominuoja įsitikinimai, kad gyvenimas yra sunkus, užduotys irgi sunkios, aplinkiniai nusiteikę priešiškai, visi nori mums pakenkti, kiti mus nuolat skriaudžia, tai ir vaikai dažniausiai perima šią mąstyseną. Galbūt buvote auklėjami taip, kad manėte, jog skaitymas yra sunkus darbas, o muzikavimas – atsipalaidavimas, arba atvirkščiai. Šie įsitikinimai dabar lemia, kokia varginanti mums atrodo tam tikra veikla. Vieni įsitikinę, kad protinės pastangos gali suteikti energijos ir įkvėpimo rasti sprendimus sudėtingiausiose gyvenimiškose situacijose ir tai tampa realybe, o kiti vis galvoja, kad nieko nepavyks, ir tai tampa realybe.

(daugiau…)

Vaiko gimimas suvienija tėvus ar išskiria?

Doc. dr. Sigita Burvytė

2024 m. balandžio 16 d.

 

Kodėl taip nutinka, kad du vienas kitą mylintys žmonės, susilaukus vaiko, pradeda stipriai pyktis arba dar geriau sutarti? Juk vaikas rūpi abiem tėvams: tiek tėčiui, tiek mamai. Natūralu būtų tikėtis, kad vaiko gimimas dar labiau suartins du vienas kitą mylinčius žmones, nes iš dviejų žmonių meilės vienas kitam gimė naujas žmogus, tai tarsi stebuklas – nauja gyvybė. Gimus vaikui, abu tėvai yra atsakingi už rūpinimąsi juo, nes be suaugusiųjų rūpesčio jis neišgyvens. Tad kas nutinka, kad tėtis ir mama nesutaria/sutaria dėl vaiko rūpinimosi, auginimo ir priežiūros. Paanalizuokime tėvų tarpusavio santykius, gimus vaikui.

Didžiausi sunkumai, kuriuos stebiu individualių konsultacijų metu, vienus išskiria, o kitus dar labiau suvienija. Pvz., vienas poras sunkumai, vieno iš partnerių ligos, vaiko gimimas ir kt. sutelkia sunkumų įveikai, o kitiems ir mažos smulkmenos tampa tragedija. Vaiko gimimas yra džiugus įvykis, bet kartu ir didelis iššūkis, nes pakeičia daugelį dalykų šeimos gyvenime. Pats vaiko gimimas kaip nuostabus įvykis (daugeliu atvejų) nei suvienija, nei išskiria šeimas, nes šeimos santykiai priklauso nuo to, kokie jie buvo iki vaikui gimstant. Iš dviejų šeimos narių atsiranda trijų narių šeima ir prie to reikia prisitaikyti. Pasikeičia tiek fizinė, tiek emocinė šeimos aplinka, atsiranda nuovargis, miego trūkumas, nuotaikų kaita, sveikatos problemų, intymumo trūkumas.

(daugiau…)

Kaip padėti vaikui adaptuotis darželyje

Vaikui pradėjus lankyti darželį, tėvams kyla didesnė baimė nei pačiam vaikui. Dažnu atveju tėvų baimė, kad vaikas nesugebės sėkmingai prisitaikyti, verks išsiskiriant, negalės pasilikti ir kt., veidrodinių neuronų pagalba sustiprina vaiko baimę ir nesaugumo jausmą. Pagalvokime, kaip turi jaustis vaikas, atsidūręs nepažįstamoje aplinkoje, tarp nepažįstamų žmonių ir dar matydamas, kad mamai ar tėčiui baisu. Tikriausiai nejaučia mūsų pasitikėjimo juo, kad jis viską gali įveikti pats. O tai būtina vaikui pajusti, kad galėtų sėkmingai įveikti iššūkius, su kuriais susiduria pradėjęs lankyti darželį. Jeigu vaikas mato, kad mamai ar tėčiui baisu, tai kas tada jo čia laukia – jam darosi dar baisiau.

Norėdami padėti vaikams, pirmiausia tėveliai turi įveikti savo baimes.

Vaikų adaptacija būna lengva, trunka nuo 1–3 mėnesių, vidutinio sunkumo – nuo 3–6 mėnesių ir sunki – nuo 6 iki 9 mėnesių.

Vaikams reikia tėvų palaikymo ir paramos. VšĮ „Vaikų ugdymas“ nuotr.

(daugiau…)

Žmogaus ir visuomenės likimas – motinos rankose

Mamos savo vaikus išmoko mylėti. Motinos meilė formuoja būsimą kartą ir keičia žmoniją: mūsų ateitis gula ant jūsų pečių. Taip jau yra, kad viena karta keičia kitą. Viena karta, turinti nuoširdžiai mylinčias mamas, pakeis kitos kartos mąstymą ir gyvenimo kokybę, taip pat ir visą visuomenę bei pasaulį.

Mamos jautrus buvimas šalia savo naujagimio, jo priglaudimas prie savęs yra ilgo kelio žmogaus savikūroje pradžia ir ypatingas laikas. Kiekvienas iš mūsų gimęs buvome bejėgis, nebūtume išgyvenę, jeigu šalia nebūtų buvusios jautrios, rūpestingos ir globėjiškos mamos. Kol pradedame vaikščioti, praeina maždaug metai, kol imame aiškiai reikšti nuoseklias mintis – maždaug dar dveji, o kol išmokstame savimi pasirūpinti – ir suvis daugybė. Norėdami išgyventi esame visiškai priklausomi nuo šalia esančių žmonių. Daugumoje kultūrų įprastai šalia būna mamos. Tad jų buvimas, ką pagrindžia ir naujausi smegenų tyrimai, palieka stipriausią aplinkos poveikį mums.

Motinos palaikymas – būtina sąlyga vaiko harmoningai raidai (Sigitos Burvytės nuotr.).

(daugiau…)

Apie ką turime susimąstyti augindami vaikus dirbtinio intelekto amžiuje?

Aplinka tiesiogiai veikia šeimų gyvenseną, jų narių tarpusavio santykius, o tai turi įtakos ir vaikų auklėjimui. Tad svarbu analizuoti vykstančius pokyčius visuomenėje ir žmonių tarpusavio santykiuose, numatyti arba bandyti įsivaizduoti, kokia galėtų būti ateities visuomenė ir kokių savybių gali reikėti žmogui, kad jis sėkmingai save realizuotų. Šiame straipsnyje bendrais bruožais apžvelgsime dabartinę ekonominę situaciją ir kiek tai susiję su vaikų auklėjimosi aplinka.

Žmogaus charakteris formuojasi nuo pat ankstyvos vaikystės (Sigitos Burvytės nuotr.).

(daugiau…)

Koronaviruso pozityvioji pusė – galimybė stiprinti tėvams ir vaikams tarpusavio ryšį

Ko mus moko dabartinė koronaviruso situacija? Gal padeda suprasti, kad pasaulis yra solidarus, kad nesvarbu, kokia tauta, kokios mūsų pažiūros, jeigu atsitinka pasaulinė krizė, ji paveikia mus visus. Pasaulis yra vienas. Gal dabartinė situacija padės suprasti, kad turime atsakingai elgtis ir pasirūpinti tiek savimi, tiek artimaisiais, tiek kitais žmonėmis bei būti pasaulio piliečiai. Turime gerbti kiekvieną žmogų ir mokytis tausoti gamtos dovanojamus turtus. Koronavirusas pareikalavo greitos pasaulio reakcijos. Vienos šalys uždarė sienas, kaimynai buvo priversti atsiriboti nuo kaimynų, kad saugotume savo ir vieni kitų sveikatą.

Akimirksniu turėjome pervertinti vertybes ir tai, kas buvo savaime suprantama – susitikimai su artimais žmonėmis, darbinės diskusijos ir kiti ritualai, apsikabinimai, akių kontaktas – tapo nepasiekiami. Tai, kas buvo nevertinga ir savaime suprantama, tavo neprieinama ir nepasiekiama. Tikru išbandymu daugeliui iš mūsų tapo bendravimas virtualioje erdvėje, nematant akių kontakto, žmogaus emocinių išraiškų. Liko prieinamos virtualios informacijos perdavimo priemonės.

Štai mokslininkų diskusiją, kad geri vaikų ugdymo metodai veikia nepriklausomai nuo konteksto, dabar galime patys patikrinti. Kaip matome, pasikeitus aplinkai, visi vaikų ugdymo metodai, kurie buvo tinkami tomis sąlygomis, šiandien visiškai netinka. Kaip greitai viskas gali pasikeisti. Matome, kad universalių ir visomis vaikų ugdymosi sąlygomis tinkančių metodų nėra. Labai svarbu yra kontekstas, kokius vaikų ugdymo būdus, priemones mes taikysime.

Visas pasaulis esame mes ir mūsų sukurta pažinimo aplinka (Sigitos Burvytės nuotr.).

(daugiau…)

Su gimtadieniu, Lietuva

VšĮ „Vaikų ugdymas“ ir Vilniaus lopšelis-darželis „Liepsnelė“ sveikina Lietuvą su Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiu. 2020 m. kovo 10 d. Vilniaus lopšelis-darželis „Liepsnelė“ pakvietė į Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų gerosios patirties sklaidos konferenciją „Vaikų pilietinių jausmų ugdymas per projektinę veiklą“.

Konferencijos „Vaikų pilietinių jausmų ugdymas per projektinę veiklą“ dalyviai (Svetlanos Zareckajos Pilinkovskajos nuotr.).

(daugiau…)

Vadovas – pagarbių tarpusavio santykių pavyzdys

Paskutinę vasaros savaitę teko susitikti ir bendrauti su savotiškomis, savo autentišką tapatumą turinčiomis ir atsakingai į vaikų adaptacijos procesą, pradėjus lankyti lopšelio grupę, žiūrinčiomis ugdymo įstaigomis.

VDU ŠA ir VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorė, lektorė doc. dr. Sigita Burvytė (Valiaus Jančiuko nuotr.).

(daugiau…)

SOS! vaikų adaptacija ugdymo įstaigoje…

VDU ŠA ir VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorė, lektorė doc. dr. Sigita Burvytė (Simono Zykaus nuotr.).

Adaptacija skirtingais amžiaus tarpsniais (Sigitos Burvytės nuotr.).

Artėjant rugsėjo 1-ajai, vaikų laukia adaptacijos mokykloje ar ikimokyklinio ugdymo įstaigoje iššūkiai, netgi tų, kurie į ugdymo įstaigą eina ne pirmą kartą. Jiems jau pažįstama aplinka, jeigu jie sugrįžta į tą pačią ugdymo įstaigą, yra įpratę prie žmonių, dienos režimo, tarpusavio santykių. Vieną gyvenimo ritmą keičia kitas, tam reikia laiko, kad vaikas vėl pereitų prie įprastos rutinos.

(daugiau…)

Keičia požiūrį į vaikų užimtumą: gatvėse vasaras leidžiantys paaugliai – nepilnamečių nusikalstamumo priežastis

Ne visi tėvai gali užtikrinti turiningas ir prasmingas vaikų atostogas. Vyresnių vaikų atostogos trumpesnės, jie vis dažniau renkasi ne stovyklas, bet apmokamą darbą, netgi keliauja dirbti į užsienį, tačiau jaunesnių vaikų pasirinkimas – seneliai, giminaičiai, namai, geriausiu atveju stovyklos, kurių įvairovė tikrai didelė. Jų kainos svyruoja nuo 100 Eur ir daugiau už penkių dienų dieninę stovyklą.

Skaitykite daugiau

Kiek laiko per dieną leisti vaikui naudotis telefonu ir kompiuteriu

Dviejų mažamečių vaikų mama Rūta žino, kad informacinės technologijos vaikams nėra gerai, kad sukelia bendravimo ir daugelį kitų problemų, tačiau dažnai yra bejėgė – kai nori pailsėti po darbų, kai vaikai serga arba tenka važiuoti automobiliu, taip pat kavinėse ar suaugusiųjų susibūrimuose, kai vaikams nėra ką veikti – mažųjų rankose atsiduria ir telefonai, ir planšetės.

Skaitykite daugiau

Kuo paremta tėčio ir mamos pozityvi tarpusavio komunikacija?

 

Pozityviosios tėvystės laboratorijos tyrimai atskleidžia įdomius tyrimų rezultatus apie informacijos perteikimą šeimoje vaikų edukacijos klausimais.

 

 

 

 

Siekiant pakviesti tėčius duoti interviu vaikų ugymo klausimais, buvo ieškoma tėčių kontaktų. Teko kreiptis į ugdymo įstaigas, pavyko gauti 52 šeimų kontaktus. Nors buvo prašoma tėčių kontaktų, ugdymo įstaigose daugeliu atvejų kontaktiniai asmenys buvo mamytės – 37 ir tik 15 šeimų kontaktiniai duomenys buvo mamos ir tėčio, tad gavome 15 tėčių kontaktus.

(daugiau…)

Pirmas kartas prie jūros

Jau kelinti metai iš eilės Palangos meras Šarūnas Vaitkus globoja gražią akciją, skirtą Lietuvos vaikams, šitaip prisidėdamas prie jų gerovės. Pirmą kartą teko garbė dalyvauti šioje akcijoje su VDC „DraugAUK“. VšĮ „Vaikų ugdymas“ dienos centrui „DraugAUK“ šiemet labai pasisekė, nes šio centro vaikai g alėjo pirmą kartą nuvykti prie jūros.

Registracijos belaukiant (Valiaus Jančiuko nuotr.).

Vaikų dienos centro „DraugAUK“ edukatorė Vilma Augustinė (Valiaus Jančiuko nuotr.).

(daugiau…)

Visi iš prigimties esame smalsūs ir sveiki?

Siūlome alternatyvų požiūrį, kuriuo paremta mūsų Pozityvios tėvystės sprendimų teorija, t. y. mes tikime, kad žmonės gimta smalsūs ir sveiki, kad net patirdami emocinių sunkumų jie išlieka sveiki ir kad jų sunkumus galima suprasti bei išspręsti gilinantis į sąveiką su aplinkiniais ir suprantant engiančius draudimus bei atribucijas. Visi mes iš vaikystės atsinešame  patirtis, kurios įsirėžė vieniems draugiškoje ir pozityvioje, o kitiems engiančių draudimų aplinkoje. Šios patirtys išlieka aktyvios ir  tolesniame mūsų gyvenime (Steiner, 2019). Visi žmonės gimsta smalsūs, bet aplinkos draudimai užslopina jų smalsumą. Tad kokie turėtų būti tie draudimai, kurie ne slopintų prigimtinį žmogaus smalsumą, bet skatintų norą pažinti supantį pasaulį?

Kodėl turime sudaryti tokias vaikų ugdymosi aplinkos sąlygas, kuriose jie neįgytų vidinių barjerų, trukdančių pažinti supantį pasaulį? Tik smalsus žmogus domisi reiškiniais, kurie vyksta aplink jį, užduoda klausimų, tyrinėja, ieško atsakymų ir nori užsiimti kūryba bei tyrinėjimu, vis nori pažinti daugiau ir tai, kas nepažinta. Vertybės ir moralinės nuostatos žmogui padeda pasirinkti tinkamus pasaulio pažinimo būdus, kryptis ir kt. Bendražmogiškomis vertybėmis besivadovaujantys žmonės yra atviri pasauliui, naujoms žinioms ir potyriams. Šie žmonės aktyviai ir savarankiškai tyrinėja, eksperimentuoja, ieško naujos informacijos ir patyrimo ir geba tai padaryti nežalodami savęs ir kitų.

Laisvė vaikams pasirinkti žaidimus skatina smalsumą (Sigitos Burvytės nuotr.).

(daugiau…)

Vaikų ugdymo probleminė situacija gali būti pakeista tik pripažinus problemą ir pažinus save

Akimirka po seminaro apie pedagoginę pagalbą šeimai Latvijos universitete (Sigitos Burvytės nuotr.).

Problemos atpažinimas ir supratimas yra pirmas žingsnis į jos sprendimą. Kol nepripažįstame sau, kad santykiai su vaiku yra prasti, tol nieko ir nekeičiame. Tokiu atveju netinkamas jūsų elgesys su vaiku ir jo su jumis tik stiprėja, vaikas pasirenka visą gyvenimą taikyti šį elgesio modelį, nes tik tai jam padeda išgyventi esamoje situacijoje, šitaip jis geba išreikšti jausmus. Kaip atsitinka, kad atsiduriame tokiame užburtame rate ir nematydami ar nerasdami išeities iš esamos situacijos nesiimame ieškoti pagalbos? Arba gal ir ieškome bei imamės veiksmų, bet jie neduoda rezultato? O kartais norime labai greito rezultato. Pvz., vaiką, kuriam 5 metai, visada gėdindavome. Štai kartą pabandėme to nedaryti ir jau tikimės, kad jis pakeis savo elgesį. Dauguma mūsų tikimės nuėję pas specialistus arba ieškodami pagalbos rasti burtų lazdelę, kuria mostelėjus problemos išsispręs, bet burtų lazdelių nėra, dažnai tai kartoju konsultuojamoms šeimoms.

(daugiau…)

Žaidžiantis pedagogas ir vaikų emocinių-socialinių įgūdžių ugdymas

2019 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto lopšelis-darželis „Vieversys“ ir VšĮ „Vaikų ugdymas“ kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija ir Vilniaus miesto savivaldybe organizavo Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų metodinę-praktinę konferenciją „Žaidžiantis pedagogas ir vaikų emocinių-socialinių įgūdžių ugdymas“. Konferencijos tikslas buvo sudaryti sąlygas gerosios patirties sklaidai ugdant vaikų emocinius-socialinius įgūdžius bei pedagogų, švietimo pagalbos specialistų, tėvų ir kitų ugdytojų pozityvaus bendradarbiavimo ir partnerystės tinklo plėtrai Vilniaus mieste, siekiant pasidalinti žiniomis bei žaidimų idėjomis ugdant laimingą žmogų nuo pat vaikystės.

Konferencijos dalyviai (Sigitos Burvytės nuotr.).

(daugiau…)

Kaip tapti pozityviu tėvu?

 

„Nėra vieno recepto, kaip tapti geru tėčiu. Kiekvienas tėtis kuria savo    receptą“, – teigia  Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos docentė dr. Sigita Burvytė. Artėjant Tėvo dienai socialinių mokslų daktarė dalijasi įžvalgomis apie pozityviąją tėvystę.

Toliau skaityti

Mamos svarba vaikų gyvenime

Kuo ypatingas mamos ryšys su vaikais? Kiekvienas tą svarbą suprantame savaip, remdamiesi savo vaikystės patyrimais. Vieniems tie prisiminimai suteikia užuovėją, stiprybę, ramybę, o kitiems tai sukelia įtampą, gėdą, gailestį ar dar kitokius jausmus. Šiame straipsnyje apie mamos svarbą žmogaus gyvenime norėsiu kalbėti keliais aspektais, kuriuos išskyriau atskirai:

1.      Mamos yra iš savo vaikystės. Visi turiem patirties iš savo vaikystės ir kiekvienas turime savo elgesio modelius, kuriuos įrodinėjame, kartojame arba tiesiog realizuojame gyvendami savo gyvenimą ir atlikdami savo kaip mamos vaidmenis padedame vaikams kurtis savo priminimus per išgyventus patyrimus. Taip, taip, būtent padedame kurti savo prisiminimus per patyrimą. Tai, ką patyrėme panašiose situacijose, vaikai gali jaustis visiškai kiti, tad turime prisiminti, kad vaikai gyvena savo gyvenimą ir jų patyrimo mes negalime matuoti savais matavimo vienetais, savo išgyventais patyrimais. Mūsų patirtys yra mūsų patirtys, o vaikų patirtys – jų turtas.

Pažinkime save ir savo autentišką tapatumą (Sigitos Burvytės nuotr.).

(daugiau…)

Kodėl tėvai nustoja tikėti savo vaikais, kad jie yra geri?

Pažintis su viena mama, kuri daug padarė ir nuveikė, kad būtų gera savo vaikams, įkvėpė pasidalinti šiomis mintimis. Ar visada pakankamai įdedame pastangų, kad padėtume vaikams pastebėti savo vidinius resursus ir atrasti stiprybes? Kas tokio turi atsitikti mūsų gyvenime, jog nustotume tikėti savo vaikais, kad jie yra geri ir visas sudėtingas gyvenimo situacijas gali išspręsti pozityviai?

Dažniau tenka susidurti, kai tėtis ar mama rūpinasi savo vaikais, gina juos ir įrodinėja kitiems, kad jie gali pasitaisyti, ieško jų netinkamo elgesio pateisinimų ir tiki jais bei bando visomis jėgomis įtikinti kitus ir įrodyti, kad jų vaikai yra geri. Bet apie tai pakalbėsime kitame straipsnyje. Šis straipsnis apie tai, kas tokio turi nutikti mūsų gyvenime, kad palūžtame ir nustojame tikėti bei pasitikėti savo vaikais, jog jie gali elgtis gerai… Kas verčia mus pasiduoti ir nuleisti rankas? Ar be mūsų, t. y. mamos ir tėčio, tikėjimo vaikas, paauglys, o ir jaunas suaugęs žmogus gali rasti vidinių jėgų bei resursų pasirinkti tinkamą elgesį, kuris būtų naudingas tiek jam, tiek aplinkiniams. Kiekvienam vaikui reikalingas žmogus, į kurį jis norėtų lygiuotis. Labai gerai, jeigu tėvai yra autoritetas vaikui, bet tai gali būti ir kiti suaugę žmonės.

(daugiau…)

Pradėkime nuo savęs

Gyvenimas – sudėtingas dalykas, kai mus užklumpa problemos ir mes nematome išeities. Tuo pačiu gyvenimas neįtikėtinai įdomus, kai mes jį suprantame, kai suvokiame dėl ko gyvename, kas mes esame ir kur mes esame.

Pozityviosos psichologijos pradininkas amerikiečių psichologas Martinas Seligmanas (gim. 1942 Niujorke) dirbdamas su žmonėmis pastebėjo, kad ir laimės pojūtis, kaip ir psichologinė bei fizinė sveikata, yra susiję su tuo, kaip žmogus mąsto. T.y. vieni žmonės savo gyvenime akcentuoja maloniąsias patirtis, o kiti nemalonias.

Visi tėveliai, kurie domisi pozityvios tėvystės skleidžiamomis idėjomis, gali internete pasiklausyti humanistinės pedagogikos idėjas skleidžiančių žmonių paskaitų (pvz. Marina Targakova, gydytoja ir psichologė, viena iš projekto „Trečiojo tūkstantmečio psichologija“ lektorių, kuri kartais lankosi ir Lietuvoje), kad suvoktų, jog žmonės tiems tyrimams yra pašventę visą savo gyvenimą (pvz. Š. Amonašvili, kuriuo remiasi ir M. Targakova) ir pakeitę savo mintis ir savo gyvenimą.

Pabandykite sau formuoti pozityvų požiūrį (darbo su savimi metodas), pvz. kasdien kartodami sau, kad ši diena atneš man daug nuostabaus, o į iškylančias problemas ir nemalonumus reiktų reaguoti kaip į užduotis ir šias situacijas priimti kaip pamokas. Į neigiamą naujieną pabandykite reaguoti kitaip, užduodami sau klausimą „Kodėl tai įvyko?“ ir būtinai raskite teigiamas situacijos puses. Pozityvus mąstymas nereiškia, kad mes ignoruosime nemalonias mintis, tačiau mokysimės jas vertinti pozityviau. Tačiau tą savęs keitimą reikia atlikinėti mažais žingsneliais, neskubėti. Iškilus problemai pabandykite save patikrinti: ar tikrai yra taip realybėje kaip aš jaučiuosi? Nebijokite ir suklysti, tiesiog pozityviai mąstantis žmogus suvokia, kad klaidas reikia ištaisyti. Pabandykite bendraudami su vaikais nors kurį laiką išvengti “ne”, Sėkmės!

Pradedu dėstyti savo mintis nuo to, kad mes mokomės visą gyvenimą (net jeigu to nepastebime), kiekviena diena atneša kažką naujo ir įdomaus. Ir vaikai atėję į mūsų gyvenimą yra dievo dovana ir pirmiausia mes turime išmokti džiaugtis, kad juos turime savo gyvenime ir suprasti, kad jie taip pat mus kažko mokys, ne tik mes juos. Turime padėkoti (tiesa, dėkokite visiems kuo dažniau ir suraskite už ką) visatai, kad mes turime savo vaikus mūsų gyvenime (juk galėjo to ir nebūti!). Pozityviai žiūrint, kartu su mūsų vaikais ateina į namus nauji potyriai, nežinomi dalykai, džiaugsmai ir problemos, kurias turėsime įveikti visi kartu.

https://www.google.com/search?q=free+pictures+download+family&tbm=isch&source=univ&client=firefox-b-d&sa=X&ved=2ahUKEwjDv-npy53iAhV3AxAIHU3FCm0QsAR6BAgJEAE&biw=1088&bih=533#imgrc=L0jR196tVSZ0FM:

 

(daugiau…)

Mamos ir tėčio skirtingi požiūriai į vaikų ugdymą

Būsimos mamos ir tėčiai skirtingai įsivaizduoja būsimus tėvystės džiaugsmus, mano, kad puikiai sutars vaikų ugdymo klausimais, o partnerio požiūris į vaikų ugdymą yra toks pat, kaip ir jų (Senior, 2015), bet retas kuris pagalvoja apie galimus nesutarimus, pvz., į kokią mokyklą leis, jeigu vienas yra lietuvis, o kitas – rusų ar kitos tautybės. Tad kokią mokyklą vaikui išrinkti – lietuvių ar rusų? Yra ir tokių jaunų žmonių, kurie supranta, kad sutarimo šiais ir kitais klausimais neras, todėl nusprendžia ieškoti kito partnerio ar partnerės savo būsimiems vaikams. Bet ne visus niuansus galime numatyti ir aptarti dar prieš tapdami tėvais. Vis tiek bus situacijų, kai skirtingi požiūriai trukdys lengvai rasti sutarimą, reikės įdėti pastangų, kad pavyktų susitarti tarpusavyje.

Tiek tėčiai, tiek mamos nori visa ko geriausio savo vaikams. Tik ką daryti, kai, gimus vaikui, išryškėja, kad į tam tikras jo ugdymo situacijas – maitinimą, grūdinimą, savarankiškumo skatinimą ir kitas – tėčio ir mamos požiūriai skiriasi? Ką daryti, jeigu nuo mūsų sukuriamos aplinkos ankstyvoje vaikystėje priklausys vaiko gyvensenos modelis, elgesio įpročiai, kurie turės tiesioginės reikšmės žmogaus gyvenimo kokybei bei laimės pojūčiui. Kiekvienas esame užaugę skirtingomis sąlygomis, kiekvieno iš mūsų patirtys yra skirtingos ir kiekvienas skirtingais būdais bei auklėjimo metodais siekiame tų pačių arba skirtingų rezultatų. Dažniausiai mamos rūpinasi vaiko gyvenimo kokybe ir gerove čia ir dabar, kad vaikas būtų pavalgęs, švarus, nesirgtų, o tėčiai dažniau projektuoja kasdienes vaikų ugdymo situacijas, galvodami apie jų ateitį ir kaip tai atsilieps jų gyvenimo kokybei ateityje.

Į esamą situaciją pažvelkite vaiko akimis. Gal tai motyvuos ieškoti sutarimo (Sigitos Burvytės nuotr.).

(daugiau…)

Kaip tėvams išmokti valdyti problemines vaikų ugdymo situacijas?

Kaip įmanoma tai padaryti, kai esi apimtas emocijų ir negali įvertinti situacijos remdamasis faktais, nes emocijos trukdo racionaliai mąstyti. Kaip įmanoma kritiškai pažvelgti į savo elgesį ir įvertinti jį atsiribojus nuo emocijų? Vaikų ugdymo probleminė situacija gali būti pakeista tik pripažinus problemą.

Kai pykstame ant kito žmogaus, tikriausiai nėra lengva pripažinti, kad žmonės yra geri, kad net tada, kai pykstate ant savo vaiko ar partnerio (partnerės), jie yra geri ir iškilusius sunkumus galima spręsti susitarimo būdu. Nėra lengva tartis, kai esi apimtas stiprių jausmų ar emocijų. Tad gal ir nereikėtų bandyti tartis, kai esate apimti stiprių jausmų, galbūt būtų prasminga palaukti, kol jausmai atslūgs, tik tada ieškoti sutarimo.

Visus vaikų ugdymo sunkumus galima išspręsti, kai pripažįstame problemą. Geriau probleminę situaciją šeimos nariams padeda suprasti pastangos geriau pažinti vieniems kitus, t. y. partneriai pirmiausia stengiasi pažinti save bei savo partnerį, t. Y. stengiasi suprasti, kodėl vienoje ar kitoje situacijoje automatiškai reaguoja įprastu veiksmu ar žodžiu. Gilintis į save ir siekti pažinti partnerį, suprasti šeimoje esančią vaiko ugdymosi situaciją tėvai turi ieškodami bendrų sugyvenimo tarpusavyje pozityvių būdų. Tėvai turi siekti pažinti save ir suprasti, kokie automatiniai veiksmai su savo vaikais sukuria tokias ugdymosi sąlygas, kuriose vaikai išsiugdo vidinius barjerus, ateityje trukdysiančius jiems gyventi.

Problemų pažinimas prasideda nuo situacijų stebėjimo (Sigitos Burvytės nuotr.).

(daugiau…)

Ar įmanoma vadovautis pozityvios tėvystės principais probleminėse vaikų ugdymo situacijose?

Bandau suprasti ir išsiaiškinti, kaip pasireiškia pozityvios tėvystės įgūdžiai valdant problemines vaikų ugdymo situacijas, su kuriomis kiekviena dažniau ar rečiau susiduriame. Probleminėse vaikų ugdymo situacijose dažniausiai reaguojame automatiškai ir tik emocijoms atslūgus, pradedame analizuoti, kas įvyko, vertinti savo elgesį ir jo poveikį vaikui.

Laisvas vaikų pasaulio pažinimas galimas, kai tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai yra harmoningi (Sigitos Burvytės nuotr.).

(daugiau…)

Pabandykime suprasti tuos tėčius ir mamas, kurie sužino, kad jų vaikui diagnozuotas autizmas arba Aspergerio sindromas

Visas pasaulis išgyvena ekonomikos pokyčius, atsiranda vis naujesnių technologijų, kurios palengvina žmonių buitį, bet jie tampa labiau pažeidžiami, pasak „SOS Autisme France“ prezidentės Olivios Cattan. Pasak aktyvistų asociacijos narių, vyriausybė nors ir peržiūri pagalbos šioms šeimoms planą, jis negali pasivyti 40 metų vėlavimo su programėlėmis (Cattan, 2019). O kaip yra Lietuvoje? Kokią ir kieno paramą gauna šeimos, kuriose auga vaikas, kuriam diagnozuotas autizmas ar Aspergerio sindromas? Kokios paramos jie sulaukia iš pačių artimiausių šeimos narių, bendruomenės, savivaldybės, valstybės?

Autizmas – smegenų vystymosi nukrypimas, kuris pasireiškia socialinių įgūdžių trūkumu arba pastebimu šių įgūdžių vystymosi sulėtėjimu. Išskiriami trys simptomai: nuoseklus tam tikrų socialinių interesų trūkumas, komunikacijos stoka ir pasikartojančios griežtos tvarkos veiksmų sekos. Šie požymiai gali pasitaikyti ir nesant autizmo, todėl jis diagnozuojamas tik turintiems akivaizdžius visus tris simptomus (Rogers, Dawson ir Vismara, 2017).

 

(daugiau…)

Visuomenės emocinis įsiaudrinimas padeda realizuotis pozityviai tėvystei ar trukdo?

Pastaruoju metu jaučiamas visuomenės emocinis įsiaudrinimas, kai kalbama apie tėvų pareigas. Ypač analizuojant vaikų paėmimo iš šeimos temą, visuomenė tarsi pasidalina į du blokus. O mes kviečiame ieškoti vidinės harmonijos ir visiems susitelkti bendram tikslui – ieškoti sisteminio požiūrio ir kurti šalyje sisteminę pagalbą šeimai vaikų ugdymo klausimais. Kol mes diskutuojame ir giname savo įsitikinimus, tėvai ir toliau lieka be kompetentingos ir sisteminės pagalbos, o tai tiesiogiai veikia vaikų ugdymosi situacijas. Kviečiu kiekvieną likti prie savo nuomonės ir prioritetu laikyti sisteminės pagalbos šeimai sukūrimą Lietuvoje, pasižiūrėti, kur vieningai sutariame, ir imtis tai įgyvendinti.

Savimi pasitikintys tėvai geba sukurti savo vaikams saugią pasaulio pažinimo aplinką (Sigitos Burvytės nuotr.).

(daugiau…)

Savęs pažinimas – pozityvios tėvystės pagrindas

Tik stengdamiesi pažinti save, siekdami suprasti savo vaikystės patirtis galime suvokti, kokie tėvai esame savo vaikams ir kokias ugdomąsias situacijas jiems kuriame, kurios lemia vaikų savo gyvenimo pasirinkimo scenarijų. Turime nuolat analizuoti save ir stengtis pakeisti netinkamą savo gyvenimo scenarijų, kuris gali prisidėti prie žalojančio vaiko gyvenimo scenarijaus pasirinkimo. Kiekvienas iš mūsų turėjome vaikystę, todėl turime suprasti, kaip mūsų turimos patirtys veikia mus ir mūsų tėvystės bei motinystės raišką. Tik analizuojant save galima pažinti vidinius barjerus, kurie lemia tam tikras mūsų reakcijas į vaiko elgesį, dėl ko formuojasi vaikų pasirenkamas gyvenimo scenarijus. Kol jų neatpažinsime, negalėsime padėti sau ir vaikui ir kartu pakeisti esamos situacijos. Kol neatpažinsime problemos, negalėsime jos pakeisti. Kviečiu analizuoti save kartu su www.ugdykimkartu.lt ir www.ugdykim.lt

Save pažinti padeda tėvai (Sigitos Burvytės nuotr.).

(daugiau…)

Vaikų likimas – tėvų rankose?

Bandysiu pagrįsti teiginį, kad vaikų likimas – tėvų rankose. Šiam teiginiui patvirtinti informaciją renku jau 18 metų. Susidūriau su skirtingais Jūsų požiūriais. Daugelyje diskusijų būdavo tiek pritariančių tam, tiek skeptiškai ir kritiškai žiūrinčių į šį teiginį. Diskutuoti kviečiu tik tam, kad kiekvienas kritiškai pasižiūrėtumėte į mano teiginius ir rastumėte sau atsakymus bei pagrindimus remdamiesi savo patirtimi (savo kokybiniais tyrimais), kodėl pritariate arba nepritariate šiam teiginiui. Kas rasite noro ir laiko pasidalinti savo įžvalgomis, vaikystėje patirtomis situacijomis ir kaip jos susijusios su jūsų, suaugusio žmogaus, gyvenimo scenarijumi, rašykite el. paštu konsultacijos.tevams@gmail.com (konfidencialumas garantuojamas).

Vaikų potyrių galimybes nulemia tėvų sukurta ugdymosi aplinka (Sigitos Burvytės nuotr.).

(daugiau…)

Kas atsakingas už harmoningų vaikų ugdymosi sąlygų sukūrimą – tėvai ar pedagogai?

Tai kokios tėvų ir pedagogų atsakomybės ir pareigos vaikų ugdymo(si) procese? Labai dažnai tenka girdėti iš pedagogų lūpų nusivylimo esama situacija lydimus žodžius, kuriuos ištaria tėvai pedagogams: „Jūs – pedagogė, jūs ir turite žinoti, kaip susitarti su mūsų vaiku. Mes neturime žinių ir nemokame“; „Jūs mokėtės ir įgijote žinių, todėl turite žinoti, kaip susitarti su mūsų vaiku, ir mus dar pamokyti turite.“ Tai rodo, kad tėvai pasitiki pedagogais ir perleidžia jiems visą vaikų ugdymo atsakomybę patys nesistengdami bendradarbiauti. Jeigu tėvai atsakingi už vaiko ugdymąsi, tad reikėtų sakyti taip: „Kaip galima bendromis pastangomis padėti vaikui priimti sprendimą elgtis kitaip ginant savo asmenines ribas?“

 

Mokytojas – ypatinga profesija (Sigitos Burvytės nuotr.).

(daugiau…)

Ar pasyvi tėvystė gali būti pozityvia tėvyste?

Parašyti šį straipsnį paskatino diskusija su jaunu, kūrybingu, pasitikinčiu savimi, nebijančiu klysti, drąsiu ir nuolat ieškančiu naujovių, šokolado gaminimo verslo Lietuvoje pradininku ir kūrėju, kuris nebijo būti savimi ir yra puikus vyriško elgesio pavyzdys savo vaikams, bet save įvardijančiu kaip pasyvus tėtis… Drąsus savęs įvardijimas pasyviu tėčiu įkvėpė mane pakviesti visuomenę padiskutuoti apie tėvo vaidmenį vaiko gyvenime. Koks tėvo elgesys yra pasyvus, o koks aktyvus vaiko gyvenime? Tad kviečiu leistis į diskusiją apie „pasyvios tėvystės“ supratimą mūsų visuomenėje. (daugiau…)

Vaikų leistino elgesio ribų nustatymas

Kodėl, ugdant laimingą žmogų, apie vaikų leistino elgesio ribų nustatymą reikia kalbėtis nuo ankstyvos vaikystės?

Pirmiausia pasitikėti savo vidine intuicija, kuri tėvų niekada nepaveda, bet visada turėti, remiantis savo asmenine patirtimi arba kitų atliktais tyrimais, argumentuotą paaiškinimą, kodėl ir ar tinkamai elgiuosi su savo vaiku? Ko siekiu tokiu savo elgesiu ugdydama atžalas? Kokie tolesni mano tikslai ugdant vaikus? Ką tai duos vaikui ateityje? (daugiau…)

Motinystės raiška: iššūkis ar harmoninga savirealizacija?

Diskusiją, koks yra tėvo vaidmuo vaikų ugdymo procese, jau pradėjome ir pakvietėme apie tai kalbėtis, o dabar kviečiame diskutuoti ir kalbėtis apie mamos vaidmenį ugdymo procese, kai šalia šių reikšmingų pareigų dar yra žmonos, dukros, darbuotojos, anūkės ir kitų pareigų. Kurioje vietoje atsiduria motinystė, kai reikia atlikti tiek daug svarbių pareigų ir susidėlioti prioritetus? Ar lengva mėgautis motinyte ir jaustis gerai atliekant socialinius vaidmenis visuomenėje. Ar tikrai lengva didžiuotis motinyste ir mėgautis kiekviena akimirka būnant šalia savo vaikų, kai visi žurnalų viršeliai mirga nuo karjerą darančių moterų. Tarsi moters aukštas socialinis statusas yra priimtinas mūsų visuomenėje, o motinystė – nuobodus ir neprasmingas užsiėmimas. Ar visada drąsu pasakyti, kad aš esu mama ir tai yra mano pagrindinės pareigos, kurias šiuo metu atlieku? Būti tiesiog mama – prestižo neteikianti veikla ir dažnu atveju tarsi reikia visiems įrodinėti, kad būdama mama jaučiuosi užsiimdama prasmingiausia veikla gyvenime arba atvirkščiai – visuomenės spaudimas yra toks didelis, kad tai trukdo mėgautis motinyste. (daugiau…)