Dialogo su tėvais plėtojimas darželyje
Stiprios bendruomenės savo problemas sprendžia pačios. Pastaruoju metu teikdama pagalbą vaikams daug dėmesio skyriau tėvų ir mokytojų tarpusavio dialogo plėtojimui ieškant konfliktinių situacijų sprendimo. Kai pradedama rašyti raštus, kaltinti vieni kitus bei ieškoti, ką kiti padarė ne taip, nebelieka laiko galvoti apie vaiko / vaikų ateitį ir modeliuoti tinkamus pagalbos vaikams modelius. Sugaištama labai daug laiko, beprasmiškai išeikvojama labai daug energijos įrodinėjant savo tiesas vieni kitiems, kaltinant, priekaištaujant, o tuo metu vaiko / vaikų įgūdžiai lieka savieigai. O juk visi siekiame to paties tikslo – padėti vaikams išsiugdyti gyvenimiškus įgūdžius. Tad nepameskime ryšio, kuris sieja tėvelius ir ugdymo įstaigos mokytojus, švietimo pagalbos specialistus bei kitus darbuotojus. Mus visus vienija vaiko gerovė ir tokių ugdymosi sąlygų kūrimas, kad vaikai taptų visapusiškomis, atsakingomis, pasitikinčiomis savimi ir socialiomis asmenybėmis.
VDC „MES“ ir „DraugAUG“ edukatorės, mamos ir tėčiai gongų terapijoje
Kadangi pastaruoju metu teko daug dirbti su skirtingomis bendruomenėmis, kai vaikų elgesio problemos jau įsisenėjusios, o tėvų tarpusavio ir / ar tėvų ir ugdymo įstaigos bendruomenės tarpusavio dialogas neproduktyvus, paremtas kaltinimais, bet ne pagalba vieni kitiems ir bendra veikla. Tad teko ieškoti kitokių technikų, kaip padėti tėvams ir mokytojams rasti bendrą dialogą teikiant vaikams pagalbą.
Noriu pasidžiaugti, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos nebebijo kreiptis pagalbos, kai tik kyla problemų, neleidžia jos įsisenėti, kreipiasi pagalbos iškart, kai mato, kad gali neužtekti vidinių resursų produktyviai spręsti kilusius klausimus. Džiaugiuosi, kad kreipiasi į profesionalus, taip sutaupydami daug laiko ir energijos, kurią skiria prasmingam darbui. Žinoma, ir pačios išspręstų kilusius iššūkius, bet tam dažnu atveju išeikvojama daug daugiau laiko ir energijos. O laikas vaiko raidos atžvilgiu ypač svarbus imliaisiais raidos periodais. Kai vaiko smegenys labai imlios patirtims, reikalingi jo harmoningus įgūdžius padedantys ugdytis kontekstai, kuriuos gali sukurti tėvai namuose, o mokytojai grupėje. Tai galime padaryti, jei esame ramūs, nejaučiame įtampos, galime pasitarti tarpusavyje, palaikyti vieni kitus ir siekti geriausio vaikų raidos atžvilgiu.
Ne visi turite galimybių pasikviesti profesionalus, tad puikiai galite viską padaryti patys. Pasidalinsiu savo patirtimi, kuri kai kam gal padės reikiamu momentu išspręsti kilusius sunkumus.
Sutelkta Vilniaus lopšelio-darželio „Saulėgrąža“ bendruomenė po paskaitos tėveliams apie vaikų adaptaciją darželyje
Prasmingo dialogo plėtojimo schema, kurią sukūriau daug praktikuodama, ją išbandžiau ir patikrinau. Ši dialogo schema daugeliu atvejų veikia, bet žinoma, nėra universali. Yra daug aplinkybių, kurios gali trukdyti sėkmingai plėtoti tarpusavio dialogą.
Prasmingo dialogo plėtojimo schema:
- Tiek tėvai, tiek mokytojai išsako faktinę informaciją apie pastebimus vaikų elgesio ir bendravimo sunkumus. Kalba pirmuoju asmeniu. Kol vieni kalba, kiti klauso. Jau pirmoje dialogo stadijoje darome daug klaidų. Viena dažniausiai pasitaikančių – keičiamės ne savo pastebėta faktine informacija, bet interpretacijomis ar patarimais vieni kitiems.
- Iš išsakytų faktų suformuluoja pagrindinę problemą, kurią mato tiek tėvai, tiek pedagogai. Problemos centre – vaiko stokojami įgūdžiai. Labai svarbu girdėti vieni kitų aplinkybes, kad galėtume atpažinti, koks vaiko elgesys provokuoja atitinkamas mūsų reakcijas. Svarbu suprasti, kaip turime keisti savo automatines reakcijas į vaiko netinkamą elgesį, kad padėtume jam pasirinkti tinkamą elgesį. Kuo daugiau galimybių vaikas turės atrasti ir išreikšti savo vidinius resursus pozityviu elgesiu, tuo greičiau šis elgesys įsitvirtins jo asmenybės struktūroje.
- Susidėlioja pagalbos vaikui planą. Tai yra tėvai atlieka namų darbus namuose, o mokytojai – grupėje. Kalbėdami nepradeda auklėti vieni kitų, stengiasi vieni kitus suprasti. Nekritikuoja vieni kitų, bet pabando pasižiūrėti į situaciją iš jų pozicijos ir stengiasi vieni kitiems padėti. Jeigu kai kam pritrūksta vidinių resursų, tiesia vieni kitiems pagalbos ranką.
- Sutaria susitikti po savaitės, jeigu situacija labai jautri, jeigu tai ilgalaikio susitarimo planas, susitikimą galima planuoti ir po dviejų savaičių. Jeigu pasirinktas planas neveikia, reikia jį peržiūrėti, nes praleidote kai ką svarbaus.
Su mūsų mylima mokytoja Asta Tarasevičiene (Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazija) po kūrybingų veiklų Plungės vaikų bibliotekoje
Šį dialogą galite plėtoti patys savarankiškai, bet jeigu matote, kad nepavyksta, nebijokite kreiptis pagalbos. Padedant profesionalams greičiau įveiksite iššūkius ir vaikams greičiau bus sukurtos tinkamos ugdymosi sąlygos. Laikas yra labai svarbus šios amžiaus vaikų raidoje. Jei vaikai ilgai negauna suaugusiųjų paramos, netinkami emocijų reiškimo įpročiai, elgesio ir bendravimo modeliai vis stipriau įsitvirtina asmenybės struktūroje.
Tai, kuo pasidalinau, man yra labai svarbu. Jeigu nors vienas tėtis ar viena mama, ar mokytoja / mokytojas perskaitys ir pabandys pritaikyti savo kasdienybėje, vadinasi, buvo verta tuo dalintis. Vadinasi, jūs renkatės keisti netinkamą tarpusavio dialogą į prasmingą ir kuriantį vertę, kuris tiek esamoje situacijoje, tiek žiūrint į vaikų raidą – ateities perspektyvoje įgis vis didesnę vertę.
Ypatingo kūrybiškumo ir smalsumo mokytoja Kristina Vaškelevičienė (Plungės Senamiesčio mokykla) po vaikų edukacijos Plungės Oginskio parke
Labai džiaugiuosi, kad galiu tęsti tai, kas prasminga, kas kuria vertę mažo, o vėliau ir suaugusio žmogaus gyvenime. Stiprios bendruomenės, kaip ir stiprios šeimos, savo problemas sprendžia viduje – prasmingas dialogas yra raktas į prasmingą problemų sprendimą. Plečiasi bendruomenių ratas, kurios savarankiškai sprendžia problemas, jeigu reikia, kviečiasi profesionalus, bet ieško sprendimų, o ne perleidžia atsakomybę kitiems tai padaryti. Kiti ir negali to padaryti, nes tėvams ir mokytojams reikia ir toliau gyventi, kurti prasmingus vaikų ugdymosi kontekstus. Kiek daug ir kokia didelė vertybė yra pats santykis, kai žmonės gali ginčytis, tartis, diskutuoti, ieškoti visiems priimtinų sprendimų, tiesti vieni kitiems pagalbos ranką.
Būna atvejų, kai užvaldžiusios emocijos trukdo pamatyti situaciją plačiau, giliau bei tolesnėje perspektyvoje. Tada labai sunku tėvams ir pedagogams rasti bendrą sąlyčio tašką, ne kaltinant vieniems kitus, bet susitariant ir randant visiems priimtinus sprendimus. Kartais sunku girdėti, ką sako mums kiti, nes emocijos tokios galingos, kad užvaldo protą ir trukdo mąstyti bei iš esmės suprasti situaciją. Prasmingą tarpusavio dialogą galima plėtoti tik nusiraminus ir nepasidavus vidinių emocijų šantažui. Tėvų ir mokytojų susitarimai yra vienas svarbiausių veiksnių, kuris lemia vaiko gerovę ir harmoningą raidą.
Su meile
Sigita Burvytė
Kviečiame tapti YouTube – Vaikų ugdymas kanalo prenumeratoriais.
Stiprios bendruomenės savo problemas sprendžia pačios. Pastaruoju metu teikdama pagalbą vaikams daug dėmesio skyriau tėvų ir mokytojų tarpusavio dialogo plėtojimui ieškant konfliktinių situacijų sprendimo. Kai pradedama rašyti raštus, kaltinti vieni kitus bei ieškoti, ką kiti padarė ne taip, nebelieka laiko galvoti apie vaiko / vaikų ateitį ir modeliuoti tinkamus pagalbos vaikams modelius. Sugaištama labai daug laiko, beprasmiškai išeikvojama labai daug energijos įrodinėjant savo tiesas vieni kitiems, kaltinant, priekaištaujant, o tuo metu vaiko / vaikų įgūdžiai lieka savieigai. O juk visi siekiame to paties tikslo – padėti vaikams išsiugdyti gyvenimiškus įgūdžius. Tad nepameskime ryšio, kuris sieja tėvelius ir ugdymo įstaigos mokytojus, švietimo pagalbos specialistus bei kitus darbuotojus. Mus visus vienija vaiko gerovė ir tokių ugdymosi sąlygų kūrimas, kad vaikai taptų visapusiškomis, atsakingomis, pasitikinčiomis savimi ir socialiomis asmenybėmis.
VDC „MES“ ir „DraugAUG“ edukatorės, mamos ir tėčiai gongų terapijoje
Kadangi pastaruoju metu teko daug dirbti su skirtingomis bendruomenėmis, kai vaikų elgesio problemos jau įsisenėjusios, o tėvų tarpusavio ir / ar tėvų ir ugdymo įstaigos bendruomenės tarpusavio dialogas neproduktyvus, paremtas kaltinimais, bet ne pagalba vieni kitiems ir bendra veikla. Tad teko ieškoti kitokių technikų, kaip padėti tėvams ir mokytojams rasti bendrą dialogą teikiant vaikams pagalbą.
Noriu pasidžiaugti, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos nebebijo kreiptis pagalbos, kai tik kyla problemų, neleidžia jos įsisenėti, kreipiasi pagalbos iškart, kai mato, kad gali neužtekti vidinių resursų produktyviai spręsti kilusius klausimus. Džiaugiuosi, kad kreipiasi į profesionalus, taip sutaupydami daug laiko ir energijos, kurią skiria prasmingam darbui. Žinoma, ir pačios išspręstų kilusius iššūkius, bet tam dažnu atveju išeikvojama daug daugiau laiko ir energijos. O laikas vaiko raidos atžvilgiu ypač svarbus imliaisiais raidos periodais. Kai vaiko smegenys labai imlios patirtims, reikalingi jo harmoningus įgūdžius padedantys ugdytis kontekstai, kuriuos gali sukurti tėvai namuose, o mokytojai grupėje. Tai galime padaryti, jei esame ramūs, nejaučiame įtampos, galime pasitarti tarpusavyje, palaikyti vieni kitus ir siekti geriausio vaikų raidos atžvilgiu.
Ne visi turite galimybių pasikviesti profesionalus, tad puikiai galite viską padaryti patys. Pasidalinsiu savo patirtimi, kuri kai kam gal padės reikiamu momentu išspręsti kilusius sunkumus.
Sutelkta Vilniaus lopšelio-darželio „Saulėgrąža“ bendruomenė po paskaitos tėveliams apie vaikų adaptaciją darželyje
Prasmingo dialogo plėtojimo schema, kurią sukūriau daug praktikuodama, ją išbandžiau ir patikrinau. Ši dialogo schema daugeliu atvejų veikia, bet žinoma, nėra universali. Yra daug aplinkybių, kurios gali trukdyti sėkmingai plėtoti tarpusavio dialogą.
Prasmingo dialogo plėtojimo schema:
- Tiek tėvai, tiek mokytojai išsako faktinę informaciją apie pastebimus vaikų elgesio ir bendravimo sunkumus. Kalba pirmuoju asmeniu. Kol vieni kalba, kiti klauso. Jau pirmoje dialogo stadijoje darome daug klaidų. Viena dažniausiai pasitaikančių – keičiamės ne savo pastebėta faktine informacija, bet interpretacijomis ar patarimais vieni kitiems.
- Iš išsakytų faktų suformuluoja pagrindinę problemą, kurią mato tiek tėvai, tiek pedagogai. Problemos centre – vaiko stokojami įgūdžiai. Labai svarbu girdėti vieni kitų aplinkybes, kad galėtume atpažinti, koks vaiko elgesys provokuoja atitinkamas mūsų reakcijas. Svarbu suprasti, kaip turime keisti savo automatines reakcijas į vaiko netinkamą elgesį, kad padėtume jam pasirinkti tinkamą elgesį. Kuo daugiau galimybių vaikas turės atrasti ir išreikšti savo vidinius resursus pozityviu elgesiu, tuo greičiau šis elgesys įsitvirtins jo asmenybės struktūroje.
- Susidėlioja pagalbos vaikui planą. Tai yra tėvai atlieka namų darbus namuose, o mokytojai – grupėje. Kalbėdami nepradeda auklėti vieni kitų, stengiasi vieni kitus suprasti. Nekritikuoja vieni kitų, bet pabando pasižiūrėti į situaciją iš jų pozicijos ir stengiasi vieni kitiems padėti. Jeigu kai kam pritrūksta vidinių resursų, tiesia vieni kitiems pagalbos ranką.
- Sutaria susitikti po savaitės, jeigu situacija labai jautri, jeigu tai ilgalaikio susitarimo planas, susitikimą galima planuoti ir po dviejų savaičių. Jeigu pasirinktas planas neveikia, reikia jį peržiūrėti, nes praleidote kai ką svarbaus.
Su mūsų mylima mokytoja Asta Tarasevičiene (Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazija) po kūrybingų veiklų Plungės vaikų bibliotekoje
Šį dialogą galite plėtoti patys savarankiškai, bet jeigu matote, kad nepavyksta, nebijokite kreiptis pagalbos. Padedant profesionalams greičiau įveiksite iššūkius ir vaikams greičiau bus sukurtos tinkamos ugdymosi sąlygos. Laikas yra labai svarbus šios amžiaus vaikų raidoje. Jei vaikai ilgai negauna suaugusiųjų paramos, netinkami emocijų reiškimo įpročiai, elgesio ir bendravimo modeliai vis stipriau įsitvirtina asmenybės struktūroje.
Tai, kuo pasidalinau, man yra labai svarbu. Jeigu nors vienas tėtis ar viena mama, ar mokytoja / mokytojas perskaitys ir pabandys pritaikyti savo kasdienybėje, vadinasi, buvo verta tuo dalintis. Vadinasi, jūs renkatės keisti netinkamą tarpusavio dialogą į prasmingą ir kuriantį vertę, kuris tiek esamoje situacijoje, tiek žiūrint į vaikų raidą – ateities perspektyvoje įgis vis didesnę vertę.
Ypatingo kūrybiškumo ir smalsumo mokytoja Kristina Vaškelevičienė (Plungės Senamiesčio mokykla) po vaikų edukacijos Plungės Oginskio parke
Labai džiaugiuosi, kad galiu tęsti tai, kas prasminga, kas kuria vertę mažo, o vėliau ir suaugusio žmogaus gyvenime. Stiprios bendruomenės, kaip ir stiprios šeimos, savo problemas sprendžia viduje – prasmingas dialogas yra raktas į prasmingą problemų sprendimą. Plečiasi bendruomenių ratas, kurios savarankiškai sprendžia problemas, jeigu reikia, kviečiasi profesionalus, bet ieško sprendimų, o ne perleidžia atsakomybę kitiems tai padaryti. Kiti ir negali to padaryti, nes tėvams ir mokytojams reikia ir toliau gyventi, kurti prasmingus vaikų ugdymosi kontekstus. Kiek daug ir kokia didelė vertybė yra pats santykis, kai žmonės gali ginčytis, tartis, diskutuoti, ieškoti visiems priimtinų sprendimų, tiesti vieni kitiems pagalbos ranką.
Būna atvejų, kai užvaldžiusios emocijos trukdo pamatyti situaciją plačiau, giliau bei tolesnėje perspektyvoje. Tada labai sunku tėvams ir pedagogams rasti bendrą sąlyčio tašką, ne kaltinant vieniems kitus, bet susitariant ir randant visiems priimtinus sprendimus. Kartais sunku girdėti, ką sako mums kiti, nes emocijos tokios galingos, kad užvaldo protą ir trukdo mąstyti bei iš esmės suprasti situaciją. Prasmingą tarpusavio dialogą galima plėtoti tik nusiraminus ir nepasidavus vidinių emocijų šantažui. Tėvų ir mokytojų susitarimai yra vienas svarbiausių veiksnių, kuris lemia vaiko gerovę ir harmoningą raidą.
Su meile
Sigita Burvytė
Kviečiame tapti YouTube – Vaikų ugdymas kanalo prenumeratoriais.