SOS! vaikų adaptacija ugdymo įstaigoje…
VDU ŠA ir VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorė, lektorė doc. dr. Sigita Burvytė (Simono Zykaus nuotr.).
Adaptacija skirtingais amžiaus tarpsniais (Sigitos Burvytės nuotr.).
Artėjant rugsėjo 1-ajai, vaikų laukia adaptacijos mokykloje ar ikimokyklinio ugdymo įstaigoje iššūkiai, netgi tų, kurie į ugdymo įstaigą eina ne pirmą kartą. Jiems jau pažįstama aplinka, jeigu jie sugrįžta į tą pačią ugdymo įstaigą, yra įpratę prie žmonių, dienos režimo, tarpusavio santykių. Vieną gyvenimo ritmą keičia kitas, tam reikia laiko, kad vaikas vėl pereitų prie įprastos rutinos.
1 klasės vaikų norai (Sigitos Burvytės nuotr.).
Visiškai kitokie adaptacijos iššūkiai iškyla tiems, kurie pirmą kartą pradeda lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą arba pirmąją klasę, kurie dar nežino, kas jų laukia ir ko ten galima tikėtis. Tad labai svarbus vaidmuo tenka tėvams ir kitiems ugdytojams, kaip jie nuteiks savo vaikus ir padės suprasti, kas jų ten laukia, ir, žinoma, kiek sąmoningai ir atsakingai skirs laiko, kad vaikai pasiruoštų šiam adaptacijos procesui.
Ikimokyklinio amžiaus potyriai padeda susikaupti pimą dieną mokykloje (Sigitos Burvytės nuotr.).
Smalsumas ir domėjimasis viskuo ugdomi nuo pat gimimo (Sigitos Burvytės nuotr.).
Vaikų adaptacijos sėkmę lemiantys veiksniai:
· vaiko pasirengimas, tai yra vaiko išgyventi potyriai iki pradedant lankyti lopšelio grupę, ikimokyklinio ugdymo įstaigą ar pirmą klasę mokykloje;
· tėvų nuostatos, padedančios arba trukdančios suteikti vaikams pagalbą ir paramą, paremtą palaikymu adaptacijos metu;
· pedagogų pasitikėjimas savimi teikiant paramą ir palaikymą tėvams vaikų adaptacijos proceso metu, sumani pagalba, paremta prieiga prie kiekvieno vaiko, orientuota į kiekvieno vaiko stiprybių akcentavimą ir pagalbą įveikiant vidinius barjerus.
Karstymasis po medžius lavina kūno koordinaciją ir koncentraciją, o tai padeda mokantis (Sigitos Burvytės nuotr.).
Kiekvienas veiksnys yra labai svarbus kalbant apie sėkmingą vaikų adaptacijos procesą, bet visgi noriu akcentuoti patie vaiko savarankiškumo stiprinimą ir išskirti jį kaip pagrindinį ir lemiantį veiksnį sėkmingos adaptacijos procese. Seminarų metu visada akcentuoju, kad pagrindinis tėvų ir pedagogų siekis – nieko nedaryti už vaikus, ką jie pagal savo amžių gali padaryti patys. Tik taip vaikai ugdosi savarankiškumo įgūdžius ir įgyja pasitikėjimą savimi. O tėvai ir pedagogai, kad ir kaip norėtų, už vaikus šio proceso išgyventi negali, negali už juos priimti sprendimo atsisakyti ašarų ir pasirinkti stebėti arba prisijungti prie vaikų žaidimų arba, užuot tupėję kampe, priimti sprendimą ir prisijungti prie grupelės žaidžiančių vaikų. Ugdytojai gali tik padėti, palaikyti, paskatinti, parodyti, kaip galima tai padaryti. Pasirodo, vienintelis dalykas, kurio vaikams reikia iš mūsų (tėvų ir pedagogų), tai pasitikėti jais, kad visus sunkumus jie gali įveikti patys, padrąsinimo, kad tikrai jiems pavyks.
Pradėję lankyti pirmą klasę mokomės pažinti klasės taisykles ir bendradarbiauti su bendraamžiais, o turima patirtis mums padeda arba trukdo (Sigitos Burvytės nuotr.).
Palaikanti ir į pagalbą orientuota tėvų ir pedagogų pozicija, siekiant padrąsinti vaikus
1. Vaikams svarbu jausti suaugusiųjų padrąsinimą. Dažnai jautrius, kuklius ir dar niekada nieko panašaus nedariusius vaikus padrąsinkite šiais ar panašiais žodžiais: „Sunku tai padaryti, bet tikiu, kad tau pavyks.“ Arba kai vaikas nerodo jokių ženklų, kad ryšis įveikti kokį nors savo vidinį barjerą – vis tiek jam neškite žinią, kad turi galimybę pakeisti esamą situaciją, paaiškinkite, kaip tai galima padaryti, ir būtinai pridurkite: „Iš akių matau, kad tu tai padarysi.“
2. Svarbu pasitikėti savo vaikais ir leisti jiems ugdytis savo tempu ir pagal savo galimybes. Ne visi gali lengvai susidraugauti ar žaisti vieni, tad leiskime kiekvienam to mokytis savo tempu. Svarbu nespausti savo vaikų. Jeigu jūs jais pasitikite, turite juos stebėti ir palaikyti. Drąsinimas yra tai, ką jūs galite padaryti, bet už vaiką nieko padaryti negalite. Jam galbūt tai neįveikiamas iššūkis ir jeigu jis nesiryžta, pvz., dalyvauti bendroje grupės vaikų veikloje, leiskite jam pasilikti saugioje vietoje, bet pridurkite: „Šį kartą nepasinaudojai galimybe įveikti baimę ir pasilinksminti su draugais, bet bus ir kitas kartas. Kitą kartą galėsi tai padaryti.“
Žodžiai – galinga jėga, mums trūksta pasmingų žodžių, kuriais nubrėžtume leistino elgesio ribas ir kurie įsirėžtų ir būtų kelrodžiai visam gyvenimui. Vakar ėmiau interviu iš vienos ypač atkaklios mamytės, kuri dalinosi įsimintiniausiais vaikystės prisiminimais. Labiausiai jai įsirėžė į atmintį prisminimas, kai tėtis atėjo aplankyti jos ligoninėje, leido laiką su ja ir pasakė, kad gyvenime reikia nešvaistyti laiko veltui, nes to laiko nėra daug.
Pasirengimas gyvenimo iššūkiams vyksta nuo pat gimimo, o pirmos klasės adaptacijos patirtys yra dar viena galimybė išmokti gyvenimo įgūdžių (Sigitos Burvytės nuotr.).
Kas labiausiai vaikams įsimena? Tai laikas, praleistas kartu, palydėtas teigiamų / neigiamų emocijų. Tad siekite, kad vaikai, būdami šalia, patirtų kuo daugiau teigiamų emocijų. Kaip manote, kokias emocijas dažniau išgyvena jūsų vaikai, būdami šalia – tas, kurias jiems lengva iškęsti, ar tas, kurias sunku? Jeigu manote, kad vaikams dažniau tenka išgyventi pastarąsias emocijas, rimtai susimąstykite ir ne tik susimąstykite, bet ir imkitės veiksmų, keiskite savo veiksmus ir žodžius. Vaikams turite būti užuovėja, kurioje jie gali surati vidinę ramybę. Laikas lekia greitai ir kaip manote, kokias emocijas jūsų vaikas prisimins po 25 metų?
Tik kūrybinė veikla suteikia žmogui laimės (Sigitos Burvytės nuotr.).
Gairės tėvams ir kitiems ugdytojams, kuriomis rekomenduojama vadovautis siekiant padėti vaikams įveikti adaptacijos sunkumus pradėjus lankyti ugdymo įstaigą:
1. Patiems nusiteikti, kad jūsų vaikas gali savarankiškai įveikti jam kilusius sunkumus.
2. Padėti vaikams fiziškai, emociškai, socialiai ir intelektualiai pasirengti lankyti lopšelio grupę ar pirmą klasę. Manoma, kad vaikai, kurie pradėję lankyti lopšelio grupę pasiprašo ant puoduko ir jiems nereikalingos sauskelnės, moka valgyti su įrankiais, parodyti ar pasakyti ikimokyklinio ugdymo mokytojai apie savo būtiniausius poreikius, lengviau adaptuosis.
3. Vaikus nuteikus, kad nuo rytojaus eisime į darželį, ir papasakojus, kokie smagūs dalykai ten laukia, pvz., nauji žaidimai su vaikais ir kt., bet svarbiausia, kad emocijos būtų teigiamos.
4. Vaikams būtina iš vakaro pasakyti apie atsisveikinimo ritualus, pvz., kai rytoj nueisime, aš tau padėsiu susirasti spintelę, palauksiu, kol tu nusirengsi, paglostysiu galvą ar pabučiuosiu į skruostą ir išeisiu, o tu man per langą pamosi. Svarbu šiuos veiksmus kartoti kiekvieną rytą, kol vaikui tai taps įprastu ritualu ir pereisite prie tokios rutinos.
5. Nerekomenduotina vaikų palikti ir nieko jiems nepasakius išeiti. Žinoma, jeigu kitaip jums neišeina, visada pagalvokite prieš tai darydami, kad labai daug aukojate – savo ir vaiko tarpusavio ryšį. Kaip vaikas gali jumis pasitikėti, jeigu jūs staiga dingstate jam atsidūrus naujoje aplinkoje. Būtinai pasakykite vaikui suprantama kalba, kuri paremta konkrečiais faktais, t. y. nuosekliai papasakokite, kokias veiklas jis darys likęs darželyje ir kada jūs ateisite jo pasiimti. Pvz., tu pažaisi su draugais, pavalgysi, išeisi į lauką, papietausi, išmiegosi pokaitį ir kai atsikelsi, aš ateisiu tavęs pasiimti. Tik nepamirškite laikytis duoto žodžio ir ateiti laiku, nes vaikas jūsų lauks.
6. Rekomenduotina, kad atsisveikinimo ritualas būtų trumpas – nuo 5 min. ir ilgiausiai iki 10 min. Nes kol jūs esate šalia, vaikas palaiko emocinį ryšį su jumis ir negali pradėti domėtis nauja aplinka, mokytis užmegzti ryšį su naujais draugais ir ikimokyklinio ugdymo mokytoja. Kai tik tėveliai išeina, tik tada vaikai pradeda dairytis ir patys prisiima atsakomybę už savo veiksmus. Tik yra vienas svarbus momentas, kurį turite žinoti. Vaikų ašaros yra natūralus dalykas, tai rodo, kad jam liūdna su jumis išsiskirti, patvirtina, jog jūsų tarpusavio ryšys vaikui yra svarbus. Ir nebijokite jo palikti, kai rieda ašaros, jis pats turi išmokti neverkti, bet tam reikia laiko, kad jis pasijustų saugus naujoje aplinkoje. Tik jeigu nespėjote atlikti visų numatytų ritualų ir vaikas labai stipriai įsiverkė ir nebegirdi, ką jam sakote, turite nepalikti jo, nes kai nurims ir jūsų neras šalia, jausis paliktas ir vienišas. Jūs turite padėti vaikui apsiraminti, tik tada atsisveikinti ir išeiti.
Nuoširdus ačiū pačioms geriausioms pirmosioms mokytojoms – Marytei Ašmenskienei, Gintai Gerdvilienei ir Almai Tunaitytei (Sigitos Burvytės nuotr.).
Stebėkite savo vaikus, jūs esate artimiausi jiems žmonės ir geriausiai juos pažįstate, tad pasitikėkite savimi, tikrai rasite geriausią pagalbos savo vaikams būdą, kuris padės jiems įveikti adaptacijos sunkumus ugdymo įstaigoje. Pasirinkdami pagalbos vaikams būdus neaukokite tarpusavio ryšio su vaikais – jis tolesnės vaikų raidos pagrindas, tarsi atspirties taškas, nuo kurio jie atsispiria mokydamiesi užmegzti santykius su kitais. Kuo labiau vaikas jausis saugus su artimiausiais žmonėmis, tuo sveikesnius ir pasitikėjimu kitais žmonėmis grįstus santykius jis mokysis kurti. Stebėkite savo vaikus ir jie jums pasakys, kaip reikia elgtis su jais, kokia pagalba jiems yra reikalinga.
Rugsėjo 1-osios sveikinimą noriu užbaigti J. B. Peterson (2019) mintimi – neleiskite savo vaikams daryti nieko, dėl ko jų nemėgtumėte.
Iškilus vaikų ugdymo probleminėms situacijoms ar ugdymo klausimams, nebijokite kreiptis pagalbos. Kviečiame kartu ieškoti pozityvių vaikų ugdymo situacijų sprendimų. Kreipkitės konsultacijos.tevams@gmail.com.
Šaltiniai:
Peterson, J. B. (2019). 12 gyvenimo taisyklių. Chaoso priešnuodis. Vilnius: Tyto alba, 454.
Nuoširdžios, ramios ir pasitikėjimu savo vaikais paremtos rugsėjo 1-osios visiems linkėdama,
Sigita Burvytė
VDU Švietimo akademijos docentė,
VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorė dr. Sigita Burvytė
Daugiau informacijos rasite:
www.ugdykimkartu.lt
www.ugdykim.lt
www.tevyste.lt
Turima patirtis turi padėti vaikams įveikti sudėtingas gyvenimiška situacijas (Sigitos Burvytės nuotr.).
Projektas „Ar žinai, kaip užauginti laimingą žmogų?“, Nr. J05-LVPA-K-04-0066
© Sigita Burvytė, 2019
© VšĮ „Vaikų ugdymas“, 2019
Kūriniui taikoma CC BY 4.0 licencija, kuri leidžia neribotą kūrinio ar jo dalių panaudą su privaloma sąlyga nurodyti autorių ir pirminį šaltinį.
VDU ŠA ir VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorė, lektorė doc. dr. Sigita Burvytė (Simono Zykaus nuotr.).
Adaptacija skirtingais amžiaus tarpsniais (Sigitos Burvytės nuotr.).
Artėjant rugsėjo 1-ajai, vaikų laukia adaptacijos mokykloje ar ikimokyklinio ugdymo įstaigoje iššūkiai, netgi tų, kurie į ugdymo įstaigą eina ne pirmą kartą. Jiems jau pažįstama aplinka, jeigu jie sugrįžta į tą pačią ugdymo įstaigą, yra įpratę prie žmonių, dienos režimo, tarpusavio santykių. Vieną gyvenimo ritmą keičia kitas, tam reikia laiko, kad vaikas vėl pereitų prie įprastos rutinos.
1 klasės vaikų norai (Sigitos Burvytės nuotr.).
Visiškai kitokie adaptacijos iššūkiai iškyla tiems, kurie pirmą kartą pradeda lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą arba pirmąją klasę, kurie dar nežino, kas jų laukia ir ko ten galima tikėtis. Tad labai svarbus vaidmuo tenka tėvams ir kitiems ugdytojams, kaip jie nuteiks savo vaikus ir padės suprasti, kas jų ten laukia, ir, žinoma, kiek sąmoningai ir atsakingai skirs laiko, kad vaikai pasiruoštų šiam adaptacijos procesui.
Ikimokyklinio amžiaus potyriai padeda susikaupti pimą dieną mokykloje (Sigitos Burvytės nuotr.).
Smalsumas ir domėjimasis viskuo ugdomi nuo pat gimimo (Sigitos Burvytės nuotr.).
Vaikų adaptacijos sėkmę lemiantys veiksniai:
· vaiko pasirengimas, tai yra vaiko išgyventi potyriai iki pradedant lankyti lopšelio grupę, ikimokyklinio ugdymo įstaigą ar pirmą klasę mokykloje;
· tėvų nuostatos, padedančios arba trukdančios suteikti vaikams pagalbą ir paramą, paremtą palaikymu adaptacijos metu;
· pedagogų pasitikėjimas savimi teikiant paramą ir palaikymą tėvams vaikų adaptacijos proceso metu, sumani pagalba, paremta prieiga prie kiekvieno vaiko, orientuota į kiekvieno vaiko stiprybių akcentavimą ir pagalbą įveikiant vidinius barjerus.
Karstymasis po medžius lavina kūno koordinaciją ir koncentraciją, o tai padeda mokantis (Sigitos Burvytės nuotr.).
Kiekvienas veiksnys yra labai svarbus kalbant apie sėkmingą vaikų adaptacijos procesą, bet visgi noriu akcentuoti patie vaiko savarankiškumo stiprinimą ir išskirti jį kaip pagrindinį ir lemiantį veiksnį sėkmingos adaptacijos procese. Seminarų metu visada akcentuoju, kad pagrindinis tėvų ir pedagogų siekis – nieko nedaryti už vaikus, ką jie pagal savo amžių gali padaryti patys. Tik taip vaikai ugdosi savarankiškumo įgūdžius ir įgyja pasitikėjimą savimi. O tėvai ir pedagogai, kad ir kaip norėtų, už vaikus šio proceso išgyventi negali, negali už juos priimti sprendimo atsisakyti ašarų ir pasirinkti stebėti arba prisijungti prie vaikų žaidimų arba, užuot tupėję kampe, priimti sprendimą ir prisijungti prie grupelės žaidžiančių vaikų. Ugdytojai gali tik padėti, palaikyti, paskatinti, parodyti, kaip galima tai padaryti. Pasirodo, vienintelis dalykas, kurio vaikams reikia iš mūsų (tėvų ir pedagogų), tai pasitikėti jais, kad visus sunkumus jie gali įveikti patys, padrąsinimo, kad tikrai jiems pavyks.
Pradėję lankyti pirmą klasę mokomės pažinti klasės taisykles ir bendradarbiauti su bendraamžiais, o turima patirtis mums padeda arba trukdo (Sigitos Burvytės nuotr.).
Palaikanti ir į pagalbą orientuota tėvų ir pedagogų pozicija, siekiant padrąsinti vaikus
1. Vaikams svarbu jausti suaugusiųjų padrąsinimą. Dažnai jautrius, kuklius ir dar niekada nieko panašaus nedariusius vaikus padrąsinkite šiais ar panašiais žodžiais: „Sunku tai padaryti, bet tikiu, kad tau pavyks.“ Arba kai vaikas nerodo jokių ženklų, kad ryšis įveikti kokį nors savo vidinį barjerą – vis tiek jam neškite žinią, kad turi galimybę pakeisti esamą situaciją, paaiškinkite, kaip tai galima padaryti, ir būtinai pridurkite: „Iš akių matau, kad tu tai padarysi.“
2. Svarbu pasitikėti savo vaikais ir leisti jiems ugdytis savo tempu ir pagal savo galimybes. Ne visi gali lengvai susidraugauti ar žaisti vieni, tad leiskime kiekvienam to mokytis savo tempu. Svarbu nespausti savo vaikų. Jeigu jūs jais pasitikite, turite juos stebėti ir palaikyti. Drąsinimas yra tai, ką jūs galite padaryti, bet už vaiką nieko padaryti negalite. Jam galbūt tai neįveikiamas iššūkis ir jeigu jis nesiryžta, pvz., dalyvauti bendroje grupės vaikų veikloje, leiskite jam pasilikti saugioje vietoje, bet pridurkite: „Šį kartą nepasinaudojai galimybe įveikti baimę ir pasilinksminti su draugais, bet bus ir kitas kartas. Kitą kartą galėsi tai padaryti.“
Žodžiai – galinga jėga, mums trūksta pasmingų žodžių, kuriais nubrėžtume leistino elgesio ribas ir kurie įsirėžtų ir būtų kelrodžiai visam gyvenimui. Vakar ėmiau interviu iš vienos ypač atkaklios mamytės, kuri dalinosi įsimintiniausiais vaikystės prisiminimais. Labiausiai jai įsirėžė į atmintį prisminimas, kai tėtis atėjo aplankyti jos ligoninėje, leido laiką su ja ir pasakė, kad gyvenime reikia nešvaistyti laiko veltui, nes to laiko nėra daug.
Pasirengimas gyvenimo iššūkiams vyksta nuo pat gimimo, o pirmos klasės adaptacijos patirtys yra dar viena galimybė išmokti gyvenimo įgūdžių (Sigitos Burvytės nuotr.).
Kas labiausiai vaikams įsimena? Tai laikas, praleistas kartu, palydėtas teigiamų / neigiamų emocijų. Tad siekite, kad vaikai, būdami šalia, patirtų kuo daugiau teigiamų emocijų. Kaip manote, kokias emocijas dažniau išgyvena jūsų vaikai, būdami šalia – tas, kurias jiems lengva iškęsti, ar tas, kurias sunku? Jeigu manote, kad vaikams dažniau tenka išgyventi pastarąsias emocijas, rimtai susimąstykite ir ne tik susimąstykite, bet ir imkitės veiksmų, keiskite savo veiksmus ir žodžius. Vaikams turite būti užuovėja, kurioje jie gali surati vidinę ramybę. Laikas lekia greitai ir kaip manote, kokias emocijas jūsų vaikas prisimins po 25 metų?
Tik kūrybinė veikla suteikia žmogui laimės (Sigitos Burvytės nuotr.).
Gairės tėvams ir kitiems ugdytojams, kuriomis rekomenduojama vadovautis siekiant padėti vaikams įveikti adaptacijos sunkumus pradėjus lankyti ugdymo įstaigą:
1. Patiems nusiteikti, kad jūsų vaikas gali savarankiškai įveikti jam kilusius sunkumus.
2. Padėti vaikams fiziškai, emociškai, socialiai ir intelektualiai pasirengti lankyti lopšelio grupę ar pirmą klasę. Manoma, kad vaikai, kurie pradėję lankyti lopšelio grupę pasiprašo ant puoduko ir jiems nereikalingos sauskelnės, moka valgyti su įrankiais, parodyti ar pasakyti ikimokyklinio ugdymo mokytojai apie savo būtiniausius poreikius, lengviau adaptuosis.
3. Vaikus nuteikus, kad nuo rytojaus eisime į darželį, ir papasakojus, kokie smagūs dalykai ten laukia, pvz., nauji žaidimai su vaikais ir kt., bet svarbiausia, kad emocijos būtų teigiamos.
4. Vaikams būtina iš vakaro pasakyti apie atsisveikinimo ritualus, pvz., kai rytoj nueisime, aš tau padėsiu susirasti spintelę, palauksiu, kol tu nusirengsi, paglostysiu galvą ar pabučiuosiu į skruostą ir išeisiu, o tu man per langą pamosi. Svarbu šiuos veiksmus kartoti kiekvieną rytą, kol vaikui tai taps įprastu ritualu ir pereisite prie tokios rutinos.
5. Nerekomenduotina vaikų palikti ir nieko jiems nepasakius išeiti. Žinoma, jeigu kitaip jums neišeina, visada pagalvokite prieš tai darydami, kad labai daug aukojate – savo ir vaiko tarpusavio ryšį. Kaip vaikas gali jumis pasitikėti, jeigu jūs staiga dingstate jam atsidūrus naujoje aplinkoje. Būtinai pasakykite vaikui suprantama kalba, kuri paremta konkrečiais faktais, t. y. nuosekliai papasakokite, kokias veiklas jis darys likęs darželyje ir kada jūs ateisite jo pasiimti. Pvz., tu pažaisi su draugais, pavalgysi, išeisi į lauką, papietausi, išmiegosi pokaitį ir kai atsikelsi, aš ateisiu tavęs pasiimti. Tik nepamirškite laikytis duoto žodžio ir ateiti laiku, nes vaikas jūsų lauks.
6. Rekomenduotina, kad atsisveikinimo ritualas būtų trumpas – nuo 5 min. ir ilgiausiai iki 10 min. Nes kol jūs esate šalia, vaikas palaiko emocinį ryšį su jumis ir negali pradėti domėtis nauja aplinka, mokytis užmegzti ryšį su naujais draugais ir ikimokyklinio ugdymo mokytoja. Kai tik tėveliai išeina, tik tada vaikai pradeda dairytis ir patys prisiima atsakomybę už savo veiksmus. Tik yra vienas svarbus momentas, kurį turite žinoti. Vaikų ašaros yra natūralus dalykas, tai rodo, kad jam liūdna su jumis išsiskirti, patvirtina, jog jūsų tarpusavio ryšys vaikui yra svarbus. Ir nebijokite jo palikti, kai rieda ašaros, jis pats turi išmokti neverkti, bet tam reikia laiko, kad jis pasijustų saugus naujoje aplinkoje. Tik jeigu nespėjote atlikti visų numatytų ritualų ir vaikas labai stipriai įsiverkė ir nebegirdi, ką jam sakote, turite nepalikti jo, nes kai nurims ir jūsų neras šalia, jausis paliktas ir vienišas. Jūs turite padėti vaikui apsiraminti, tik tada atsisveikinti ir išeiti.
Nuoširdus ačiū pačioms geriausioms pirmosioms mokytojoms – Marytei Ašmenskienei, Gintai Gerdvilienei ir Almai Tunaitytei (Sigitos Burvytės nuotr.).
Stebėkite savo vaikus, jūs esate artimiausi jiems žmonės ir geriausiai juos pažįstate, tad pasitikėkite savimi, tikrai rasite geriausią pagalbos savo vaikams būdą, kuris padės jiems įveikti adaptacijos sunkumus ugdymo įstaigoje. Pasirinkdami pagalbos vaikams būdus neaukokite tarpusavio ryšio su vaikais – jis tolesnės vaikų raidos pagrindas, tarsi atspirties taškas, nuo kurio jie atsispiria mokydamiesi užmegzti santykius su kitais. Kuo labiau vaikas jausis saugus su artimiausiais žmonėmis, tuo sveikesnius ir pasitikėjimu kitais žmonėmis grįstus santykius jis mokysis kurti. Stebėkite savo vaikus ir jie jums pasakys, kaip reikia elgtis su jais, kokia pagalba jiems yra reikalinga.
Rugsėjo 1-osios sveikinimą noriu užbaigti J. B. Peterson (2019) mintimi – neleiskite savo vaikams daryti nieko, dėl ko jų nemėgtumėte.
Iškilus vaikų ugdymo probleminėms situacijoms ar ugdymo klausimams, nebijokite kreiptis pagalbos. Kviečiame kartu ieškoti pozityvių vaikų ugdymo situacijų sprendimų. Kreipkitės konsultacijos.tevams@gmail.com.
Šaltiniai:
Peterson, J. B. (2019). 12 gyvenimo taisyklių. Chaoso priešnuodis. Vilnius: Tyto alba, 454.
Nuoširdžios, ramios ir pasitikėjimu savo vaikais paremtos rugsėjo 1-osios visiems linkėdama,
Sigita Burvytė
VDU Švietimo akademijos docentė,
VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorė dr. Sigita Burvytė
Daugiau informacijos rasite:
www.ugdykimkartu.lt
www.ugdykim.lt
www.tevyste.lt
Turima patirtis turi padėti vaikams įveikti sudėtingas gyvenimiška situacijas (Sigitos Burvytės nuotr.).
Projektas „Ar žinai, kaip užauginti laimingą žmogų?“, Nr. J05-LVPA-K-04-0066
© Sigita Burvytė, 2019
© VšĮ „Vaikų ugdymas“, 2019
Kūriniui taikoma CC BY 4.0 licencija, kuri leidžia neribotą kūrinio ar jo dalių panaudą su privaloma sąlyga nurodyti autorių ir pirminį šaltinį.