Vaikų adaptacija darželyje prasideda. Ką svarbu žinto tėvams?
Doc. dr. Sigita Burvytė
2024 m. rugsėjo 7 d.
2024 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus lopšelis-darželis „Saulėgrąža“ sukvietė tėvelius pašnekėti apie galimus vaikų adaptacijos darželyje iššūkius, kaip jiems pasiruošti ir tinkamai tiek tėveliams, tiek mokytojams reaguoti, kad vaikai kuo sklandžiau juos įveiktų.
Šiame darželyje tradiciniai rudeniniai susirinkimai su pradedančių lankyti vaikų tėveliais yra kupini begalinio jautrumo jų jauduliui ir iškylantiems rūpesčiams išleidžiant vaiką į darželį. Kiekvienais metais tas ore tvyrantis tėvų smalsumas, visą informaciją geriančios tėčių ir mamų akys įkvepia atsakingai rinkti žodžius, ieškoti sąsajų tarp čia ir dabar vykstančios vaikų adaptacijos, tėvų vaikystės patyrimų, kurie atskleidžia jų elgesio su vaikais svarbą adaptacijos darželyje procese. Daug automatinių reakcijų į tam tikrą vaiko elgesį atsinešame iš vaikystės, tad jeigu susimąstysime apie savo vaikystės patirtis, suvoksime, kokią svarbą turi mūsų elgesys su vaikais jų asmenybės formavimosi procese. Siekiant suvirpinti tėvelių ir mokytojų sielas, kad kiekvienas žodis rastų atgarsį jų širdyse, tenka labai atsakingai pateikti kiekvieną pavyzdį. Kad edukacinė žinutė pasiektų tėvelius, būtų išgirsta, priimta ir susieta su kasdienėmis vaikų ugdymo situacijomis, padėtų pasirinkti tinkamą vaikų ugdymosi kryptį, padeda individualaus darbo su šeimomis patirtis. Tikriausiai kasdieninė rutina mus taip įsuka, kad sunku atsitraukti ir pamatyti ateities perspektyvą, susieti dabartinėse situacijose išgyvenamų emocijų ir vyraujančių veiksmų svarbą bei jų poveikį vaiko elgesiui, charakterio bruožams, kurie susiformuos po 20 metų gyvenant būtent tokioje aplinkoje. Kai kasdienėse situacijose reaguojame į vaikų ašaras, riksmus, atsiribokime, patirtos sėkmės akimirkos yra lemiantis veiksnys mažo žmogaus charakterio formavimosi procese. Charakteris yra žmogaus likimas. Vadinasi, automatinėmis reakcijomis į vaiko atradimus, pasiekimus, ašaras lemiame jo likimą. Vaikystėje susiformuoti elgesio modeliai išlieka visą gyvenimą. Mąstymas, elgesys vieniems padeda pozityviai ir bendradarbiaujant su kitais įveikti visus iššūkius, o kiti gyvena nuolat konfliktuodami su savimi ir kitais. Jiems visą gyvenimą gali būti labai sunku išbūti su savimi. Jie to nepasirinko ir daugelyje situacijų negalėjo pasirinkti. Taip atsitiko, tokia genų kombinacija ir aplinka buvo tokia, kad nepadėjo ugdytis tiems vidiniams resursams, kuriuos vaikas atsinešė gimdamas, bet reikėjo spręsti kitus iššūkius, kurių jis pagal amžių bei sumanių tėvų pagalbos, paramos ir palaikymo nebuvo pajėgus išspręsti.
Tad vaikų ašaros tėvams yra svarbi žinutė apie patiriamą vidinę įtampą, kurią automatinėmis reakcijomis sustipriname arba padedame nurimti, tuomet vaikai gali tyrinėti aplinką ir aktyviai veikdami atrasti vidinius resursus.
Ilgai mąsčiau, kodėl šioje ugdymo įstaigoje vyraujantis mikroklimatas įkvepia išskirtinei pedagoginei juvelyrikai, subtiliam informacijos pateikimui, tokiam ypatingam įsijautimui į tėvelių vaidmenį ir begaliniam norui juos sustiprinti, padėti rasti vidinių resursų padėti vaikams. Apima didžiulis noras visą bendruomenę apgaubti begaliniu rūpesčiu, nes paskaitoje dalyvauja ir pedagogai, kurių prikaustyti žvilgsniai atskleidžia jų smalsumą, kūno kalba ir užsirašinėjamos mintys rodo, kad žodžiai pasiekia jų širdis. Žavi smalsumas ir pagarba mokslinei žinutei, kuri perduodama visiems suprantama kalba – per gyvenimiškus pavyzdžius.
Po šios paskaitos esu tarsi pakylėta, jaučiu didelį dėkingumą Vilniaus lopšelio-darželio „Saulėgrąža“ direktorei gerbiamai Rasai Vaitekėnienei, kuri pozityviomis mintimis ir tiesioginiu bendravimu suvienija bendrystei – kartu kurti bendruomenę, kur vaikui gera ir kur harmoningai ugdosi, auga laimingu žmogumi. Direktorės mintys padeda daryti tolimas įžvalgas ir įkvėpti bendruomenę konstruktyviam bei produktyviam bendradarbiavimui, greitai spręsti einamuosius klausimus ir visą dėmesį koncentruoti į kokybišką buvimą su vaikais. Direktorės pavaduotoja ugdymui Dalia Tučkuvienė vidine šiluma, rūpesčiu ir dėmesiu apgaubia kiekvieną ir padeda ugdymo įstaigos bendruomenės nariui jaustis gerai. Dėl gerbiamos Rasos ir Dalios rūpesčio tiek mokytojai, tiek tėvai gali jaustis priimti, suprasti ir sulaukti paramos, kai labiausiai reikia.
Ačiū tėveliams, mokytojams ir administracijai už pagarbų požiūrį į mokslinius tyrimus vaikų adaptacijos klausimais, norą gilintis ir suprasti save bei esančius šalia, o svarbiausia – už norą padėti vieni kitiems. Jaučių didelį dėkingumą už suteiktą pasitikėjimą ir galimybę prisiliesti prie jūsų bendruomenės, ją pažinti ir dalintis su jumis sukauptomis žiniomis bei patyrimais.
Su meile
Sigita
Doc. dr. Sigita Burvytė
2024 m. rugsėjo 7 d.
2024 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus lopšelis-darželis „Saulėgrąža“ sukvietė tėvelius pašnekėti apie galimus vaikų adaptacijos darželyje iššūkius, kaip jiems pasiruošti ir tinkamai tiek tėveliams, tiek mokytojams reaguoti, kad vaikai kuo sklandžiau juos įveiktų.
Šiame darželyje tradiciniai rudeniniai susirinkimai su pradedančių lankyti vaikų tėveliais yra kupini begalinio jautrumo jų jauduliui ir iškylantiems rūpesčiams išleidžiant vaiką į darželį. Kiekvienais metais tas ore tvyrantis tėvų smalsumas, visą informaciją geriančios tėčių ir mamų akys įkvepia atsakingai rinkti žodžius, ieškoti sąsajų tarp čia ir dabar vykstančios vaikų adaptacijos, tėvų vaikystės patyrimų, kurie atskleidžia jų elgesio su vaikais svarbą adaptacijos darželyje procese. Daug automatinių reakcijų į tam tikrą vaiko elgesį atsinešame iš vaikystės, tad jeigu susimąstysime apie savo vaikystės patirtis, suvoksime, kokią svarbą turi mūsų elgesys su vaikais jų asmenybės formavimosi procese. Siekiant suvirpinti tėvelių ir mokytojų sielas, kad kiekvienas žodis rastų atgarsį jų širdyse, tenka labai atsakingai pateikti kiekvieną pavyzdį. Kad edukacinė žinutė pasiektų tėvelius, būtų išgirsta, priimta ir susieta su kasdienėmis vaikų ugdymo situacijomis, padėtų pasirinkti tinkamą vaikų ugdymosi kryptį, padeda individualaus darbo su šeimomis patirtis. Tikriausiai kasdieninė rutina mus taip įsuka, kad sunku atsitraukti ir pamatyti ateities perspektyvą, susieti dabartinėse situacijose išgyvenamų emocijų ir vyraujančių veiksmų svarbą bei jų poveikį vaiko elgesiui, charakterio bruožams, kurie susiformuos po 20 metų gyvenant būtent tokioje aplinkoje. Kai kasdienėse situacijose reaguojame į vaikų ašaras, riksmus, atsiribokime, patirtos sėkmės akimirkos yra lemiantis veiksnys mažo žmogaus charakterio formavimosi procese. Charakteris yra žmogaus likimas. Vadinasi, automatinėmis reakcijomis į vaiko atradimus, pasiekimus, ašaras lemiame jo likimą. Vaikystėje susiformuoti elgesio modeliai išlieka visą gyvenimą. Mąstymas, elgesys vieniems padeda pozityviai ir bendradarbiaujant su kitais įveikti visus iššūkius, o kiti gyvena nuolat konfliktuodami su savimi ir kitais. Jiems visą gyvenimą gali būti labai sunku išbūti su savimi. Jie to nepasirinko ir daugelyje situacijų negalėjo pasirinkti. Taip atsitiko, tokia genų kombinacija ir aplinka buvo tokia, kad nepadėjo ugdytis tiems vidiniams resursams, kuriuos vaikas atsinešė gimdamas, bet reikėjo spręsti kitus iššūkius, kurių jis pagal amžių bei sumanių tėvų pagalbos, paramos ir palaikymo nebuvo pajėgus išspręsti.
Tad vaikų ašaros tėvams yra svarbi žinutė apie patiriamą vidinę įtampą, kurią automatinėmis reakcijomis sustipriname arba padedame nurimti, tuomet vaikai gali tyrinėti aplinką ir aktyviai veikdami atrasti vidinius resursus.
Ilgai mąsčiau, kodėl šioje ugdymo įstaigoje vyraujantis mikroklimatas įkvepia išskirtinei pedagoginei juvelyrikai, subtiliam informacijos pateikimui, tokiam ypatingam įsijautimui į tėvelių vaidmenį ir begaliniam norui juos sustiprinti, padėti rasti vidinių resursų padėti vaikams. Apima didžiulis noras visą bendruomenę apgaubti begaliniu rūpesčiu, nes paskaitoje dalyvauja ir pedagogai, kurių prikaustyti žvilgsniai atskleidžia jų smalsumą, kūno kalba ir užsirašinėjamos mintys rodo, kad žodžiai pasiekia jų širdis. Žavi smalsumas ir pagarba mokslinei žinutei, kuri perduodama visiems suprantama kalba – per gyvenimiškus pavyzdžius.
Po šios paskaitos esu tarsi pakylėta, jaučiu didelį dėkingumą Vilniaus lopšelio-darželio „Saulėgrąža“ direktorei gerbiamai Rasai Vaitekėnienei, kuri pozityviomis mintimis ir tiesioginiu bendravimu suvienija bendrystei – kartu kurti bendruomenę, kur vaikui gera ir kur harmoningai ugdosi, auga laimingu žmogumi. Direktorės mintys padeda daryti tolimas įžvalgas ir įkvėpti bendruomenę konstruktyviam bei produktyviam bendradarbiavimui, greitai spręsti einamuosius klausimus ir visą dėmesį koncentruoti į kokybišką buvimą su vaikais. Direktorės pavaduotoja ugdymui Dalia Tučkuvienė vidine šiluma, rūpesčiu ir dėmesiu apgaubia kiekvieną ir padeda ugdymo įstaigos bendruomenės nariui jaustis gerai. Dėl gerbiamos Rasos ir Dalios rūpesčio tiek mokytojai, tiek tėvai gali jaustis priimti, suprasti ir sulaukti paramos, kai labiausiai reikia.
Ačiū tėveliams, mokytojams ir administracijai už pagarbų požiūrį į mokslinius tyrimus vaikų adaptacijos klausimais, norą gilintis ir suprasti save bei esančius šalia, o svarbiausia – už norą padėti vieni kitiems. Jaučių didelį dėkingumą už suteiktą pasitikėjimą ir galimybę prisiliesti prie jūsų bendruomenės, ją pažinti ir dalintis su jumis sukauptomis žiniomis bei patyrimais.
Su meile
Sigita