2–3 metų vaikų kandžiojimasis
Pastaruoju metu dažniausias ugdymo įstaigų ir tėvų sprendžiamas klausimas – 2–3 metų vaikų kandžiojimasis. Kalba sukosi ne tik apie žaidžiant pasitaikančius įkandimus, bet ir gana stiprius skirtingose vaikų vietose. Dažnai girdėjau sakant, kad negali nuspėti, tai nutinka netikėtai. Pirmą kartą vaikas gali įkąsti netikėtai, bet visus kitus įkandimus, jeigu gerai pagalvosime, tikrai galime nuspėti ir užkirsti kelią tokiam vaiko įpročio formavimuisi.
Kai pirmą kartą vaikas įkanda, turime iškart jam suprantamai pasakyti, kad kąsti negalima. Kaip taip nutinka, kad iš pradžių mes, tėveliai, žaidžiame su savo vaikais, juokaujame ir patys žaisdami kandžiojame, sukuriame smagią atmosferą, vaikui būna smagu, tad net nepagalvojame, kad savo reakcijomis stipriname netinkamus kandžiojimosi įpročius. Kai vaikas darželyje pradeda žaisti su kitais vaikais ir juos kandžioja kaip tėtį ir mamą žaisdamas, tai tampa mokytojų ir kitų vaikų problema. Tai tik viena iš priežasčių ir, tarp kitko, gana dažna. Vaikai iš šeimos atsineša įpročius, kuriuos taiko ir grupėje, bet ten jie visiškai netinka, o mes pagrindinę atsakomybę perkeliame mokytojoms, kad nesužiūrėjo ar ne taip kažką padarė. Ir jeigu grupėje yra keli tokie vaikai, mokytojoms lieka tik stebėti ir saugoti vaikus, kad jų nesukandžiotų. Tad ką daryti tokioje situacijoje, kai vaikas kandžioja kitus. Pirmiausia bandykime suprasti priežastis. Vaikai kartoja tuos veiksmus, kuriais greičiausiai patenkina savo poreikius.
Akimirkos iš emocinio vaikų raštingumo lavinančios stovyklos
Kokios gali būti vaikų kandžiojimosi priežastys?
- Vaikai tai priima kaip žaidimą ir kandžiodami kitus kviečia su jais pažaisti. Pvz., su tėčiu namuose žaidžia ryklius. Vaikas, būdamas rykliukas, įkanda tėčiui, o šis jam atgal, bet tėčiui neskauda. Vaikas patiria daug smagių emocijų, kurias nesąmoningai nori patirti ir žaisdamas grupėje su bendraamžiais. Tik kai jiems įkanda, pasekmės būna ne tokios kaip tėčiui. Tokio amžiaus vaikai nesupranta ilgų mokytojų aiškinimų, o dar sunkiau, jeigu savo kūno potyriais nėra įsisąmoninę žodžio „skauda“ prasmės. Tada mokytojai gali kiek nori kalbėti, bet vaikas nesupras, nes nejunta kalbėjimo potyrio.
- Tyrinėja aplinką, burna yra vienas iš receptorių, kuriuo vaikai pažįsta pasaulį. Yra vaikų, kurie aplinką pažįsta viską dėdami į burną. Vaikai gali tyrinėti kitus vaikus juos kandžiodami.
- Galbūt nepatenkinti vaiko baziniai poreikiai – yra alkanas, pavargęs, nori miego ir pan. Reikia stebėti vaiko bendrą būseną ir atpažinti galimai nepatenkintus poreikius, kuriuos bando patenkinti kandžiodamasis.
- Tikrina ribas, kas leistina, o kas draudžiama. Labai dažna priežastis. Pvz., jeigu užsimano žaisliuko, su kuriuo žaidžia kitas vaikas, jam įkanda ir žaisliukas atitenka jam. Taip vaikas siekia susigrąžinti mėgstamą žaislą ir išbando ribas bei ieško lengviausio žaislo susigrąžinimo būdo.
- Mėgdžioja. Labai įdomią įžvalgą išsakė mokytoja, kad dabar jaunos šeimos augina augintinius – šunis, katinus, kurie kandžiojasi ar draskosi. Vaikai stebi gyvūnus ir juos pamėgdžioja.
- Reiškia stiprias emocijas, įkąsdami draugui iš džiaugsmo ar stipraus pykčio. Kai kuo nors labai džiaugiasi, gali pribėgti ir įkąsti arba kai yra supykę.
- Patiria stresą ir nesupranta, kas su jais vyksta. Bando ieškoti išeičių ir kandžioja kitus, kad sumažintų vidinę įtampą. Pvz., namuose gauna daug pastabų, kad ne taip kažką daro, ir darželyje girdi tas pačias pastabas. Tai kelia vidinę įtampą. Tada vaikas nesąmoningai bando tos įtampos atsikratyti.
- Siekia dėmesio. Gali būti ir taip, kad vaikas gražiai žaidžia ir niekas jo nepastebi, bet kai tik įkanda kitam, visas dėmesys tenka jam.
- Nesugeba pasakyti, kaip jaučiasi. Vaiko kalba nėra išsivysčiusi tiek, kad galėtų pasakyti, o kai kiti jo nesupranta, jis pradeda kandžioti kitus. Tokio amžiaus vaikai girdi žodžio šaknį ir negirdi priešdėlio „ne“. Tad žodis „nekąsk“ vaiko gali būti suprantamas kaip „kąsk“.
Ką daryti pastebėjus vaiko kandžiojimąsi?
Reikia stebėti vaiką, norint surinkti informaciją apie įkandimo aplinkybes: kas vyko prieš tai; kaip automatiškai reagavo suaugusieji, vaikai; kam ir kada įkando. Siekti suprasti, kas lėmė tokį vaiko elgesį. Toks vaiko elgesio stebėjimas padeda atpažinti požymius, kurie leidžia nuspėti jo elgesį.
Svarbu mums, suaugusiesiems, suprasti savo požiūrį į vaiką ir esamą situaciją. Kandžiojimasis dažniausiai nėra kenkėjiškas vaiko elgesys su kitu vaiku. Dažniausiai tai yra spontaniškas vaiko elgesys, kuris jam pasiteisino siekiant savo poreikių patenkinimo. Mes turime analizuoti savo automatines reakcijas bei siekti jas keisti, jeigu norime padėti vaikui formuoti tinkamo elgesio įpročius. Berniukai kandžiojasi dažniau nei mergaitės, bet būna atvejų, kai mergaitės taip pat gali stipriai kandžiotis. Svarbu skirti didesnį dėmesį vaiko kalbos lavinimui, nes, tobulėjant vaiko kalbai, mažėja ir jo kandžiojimasis. Vaikui augant įprotis kandžiotis išnyksta, bet to be tinkamos reakcijos siūlau nepalikti savieigai. Kandžiojimasis gali tapti agresija prieš save ar kitus reiškiant emocijas. Svarbu laiku padėti vaikui atprasti nuo netinkamo elgesio.
Ką daryti mokytojams?
- Iškart reaguoti. Kai įvyksta įvykis, dirbti su nukentėjusiu vaiku. Tam, kuris įkando, aiškiai parodyti, kad taip elgtis netinka. Ilgai nekalbėti, parodyti pasekmę ir pasakyti, kad skauda. Iškart informuoti abiejų vaikų tėvelius.
- Stebėti vaikus laisvo žaidimo metu ir pasakyti jiems apie netinkamą elgesį bei apie tinkamą elgesį žaidžiant.
- Informuoti vaikų tėvelius apie įvykį. Tėvams suteikti informacijos apie jų vaiką, bet ne apie kitus vaikus.
- Parodyti vaikams, koks elgesys yra tinkamas. Pvz., vaikas pamatė, kad gali įpulti į kitą, ir sustojo. Būtina jam apie tai pasakyti – tu pamatei, kad gali įpulti, ir apvažiavai mašinyte. Parodyti vaikams, koks elgesys yra tinkamas, ir paaiškinti, kodėl.
- Siekti stiprinti tinkamus vaikų įpročius naudojant kasdienes gyvenimiškas situacijas.
Emocijų kortelės „AT-PA-ŽINK EMO-CI-JAS“ puikus įrankis vaikus, kuris padeda atpažinti emocijas bei tinkamai jas išreikšti
Ką daryti tėvams?
- Priimti informaciją apie vaikų elgesį. Tai yra aukso vertės informacija, kuri padeda pažinti vaikų stokojamus įgūdžius, kuriuos turite lavinti kasdienėse situacijose. TAI NĖRA JŪSŲ KAIP TĖVŲ KRITIKA IR TAI NEREIŠKIA, KAD JŪS ESATE BLOGI TĖVAI. Tai yra informacija apie vaikui reikalingą pagalbą reikiamu momentu, kad galėtumėte padėti jam suprasti, kaip gali pasielgti kitaip, kai atsiduria nepatogiose situacijose. Jis turi išmokti kandžiojimą, kad ir kokios to būtų priežastys, pakeisti kitais veiksmais. Tas vaikas, kuris kandžiojasi, turi išmokti nesikandžioti, o tas, kurį kandžioja, turi išmokti apsiginti, ir be tėvelių ir mokytojų pagalbos vaikams tai padaryti būna sunku.
- Kasdienėse situacijose stiprinti tinkamus elgesio įpročius. Labai svarbu, kad išgirstumėte mokytojų perduodamą informaciją ir tikslingai ją panaudotumėte kasdienėse situacijose, stiprindami vaikų stokojamus įgūdžius.
- Padėti vaikams suvokti žodžio „SKAUDA“ prasmę per savo patyrimą. Išnaudokite gyvenimiškas situacijas, kad padėtumėte vaikams suprasti, ką reiškia žodis „skauda“. Pvz., vaikas pargriuvo ir nusibrozdino, tad dirbame su pasekme, papučiame ir pasakome: „Skauda.“ Kai mokytoja pasakys, kad draugui skauda, vaikas mokysis susieti šitą žodį su savo patyrimu.
Nepalikite vaikų kandžiojimosi problemos savieigai, imkite „vadžias“ į savo rankas ir patys spręskite. Žinoma, problema išsispręs laikui bėgant, bet gal ne vaiko naudai. Jeigu patiems neužtenka resursų rasti tinkamų sprendimų, kreipkitės pagalbos. Mūsų komanda pasiruošusi Jums padėti.
Pagarbiai – Sigita
VDU ŠA docentė
VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorė
dr. Sigita Burvytė
Mokytoja Kristina Gaučienė
Kviečiame tapti YouTube – Vaikų ugdymas kanalo prenumeratoriais.
https://www.youtube.com/@vaikuugdymas
Pastaruoju metu dažniausias ugdymo įstaigų ir tėvų sprendžiamas klausimas – 2–3 metų vaikų kandžiojimasis. Kalba sukosi ne tik apie žaidžiant pasitaikančius įkandimus, bet ir gana stiprius skirtingose vaikų vietose. Dažnai girdėjau sakant, kad negali nuspėti, tai nutinka netikėtai. Pirmą kartą vaikas gali įkąsti netikėtai, bet visus kitus įkandimus, jeigu gerai pagalvosime, tikrai galime nuspėti ir užkirsti kelią tokiam vaiko įpročio formavimuisi.
Kai pirmą kartą vaikas įkanda, turime iškart jam suprantamai pasakyti, kad kąsti negalima. Kaip taip nutinka, kad iš pradžių mes, tėveliai, žaidžiame su savo vaikais, juokaujame ir patys žaisdami kandžiojame, sukuriame smagią atmosferą, vaikui būna smagu, tad net nepagalvojame, kad savo reakcijomis stipriname netinkamus kandžiojimosi įpročius. Kai vaikas darželyje pradeda žaisti su kitais vaikais ir juos kandžioja kaip tėtį ir mamą žaisdamas, tai tampa mokytojų ir kitų vaikų problema. Tai tik viena iš priežasčių ir, tarp kitko, gana dažna. Vaikai iš šeimos atsineša įpročius, kuriuos taiko ir grupėje, bet ten jie visiškai netinka, o mes pagrindinę atsakomybę perkeliame mokytojoms, kad nesužiūrėjo ar ne taip kažką padarė. Ir jeigu grupėje yra keli tokie vaikai, mokytojoms lieka tik stebėti ir saugoti vaikus, kad jų nesukandžiotų. Tad ką daryti tokioje situacijoje, kai vaikas kandžioja kitus. Pirmiausia bandykime suprasti priežastis. Vaikai kartoja tuos veiksmus, kuriais greičiausiai patenkina savo poreikius.
Akimirkos iš emocinio vaikų raštingumo lavinančios stovyklos
Kokios gali būti vaikų kandžiojimosi priežastys?
- Vaikai tai priima kaip žaidimą ir kandžiodami kitus kviečia su jais pažaisti. Pvz., su tėčiu namuose žaidžia ryklius. Vaikas, būdamas rykliukas, įkanda tėčiui, o šis jam atgal, bet tėčiui neskauda. Vaikas patiria daug smagių emocijų, kurias nesąmoningai nori patirti ir žaisdamas grupėje su bendraamžiais. Tik kai jiems įkanda, pasekmės būna ne tokios kaip tėčiui. Tokio amžiaus vaikai nesupranta ilgų mokytojų aiškinimų, o dar sunkiau, jeigu savo kūno potyriais nėra įsisąmoninę žodžio „skauda“ prasmės. Tada mokytojai gali kiek nori kalbėti, bet vaikas nesupras, nes nejunta kalbėjimo potyrio.
- Tyrinėja aplinką, burna yra vienas iš receptorių, kuriuo vaikai pažįsta pasaulį. Yra vaikų, kurie aplinką pažįsta viską dėdami į burną. Vaikai gali tyrinėti kitus vaikus juos kandžiodami.
- Galbūt nepatenkinti vaiko baziniai poreikiai – yra alkanas, pavargęs, nori miego ir pan. Reikia stebėti vaiko bendrą būseną ir atpažinti galimai nepatenkintus poreikius, kuriuos bando patenkinti kandžiodamasis.
- Tikrina ribas, kas leistina, o kas draudžiama. Labai dažna priežastis. Pvz., jeigu užsimano žaisliuko, su kuriuo žaidžia kitas vaikas, jam įkanda ir žaisliukas atitenka jam. Taip vaikas siekia susigrąžinti mėgstamą žaislą ir išbando ribas bei ieško lengviausio žaislo susigrąžinimo būdo.
- Mėgdžioja. Labai įdomią įžvalgą išsakė mokytoja, kad dabar jaunos šeimos augina augintinius – šunis, katinus, kurie kandžiojasi ar draskosi. Vaikai stebi gyvūnus ir juos pamėgdžioja.
- Reiškia stiprias emocijas, įkąsdami draugui iš džiaugsmo ar stipraus pykčio. Kai kuo nors labai džiaugiasi, gali pribėgti ir įkąsti arba kai yra supykę.
- Patiria stresą ir nesupranta, kas su jais vyksta. Bando ieškoti išeičių ir kandžioja kitus, kad sumažintų vidinę įtampą. Pvz., namuose gauna daug pastabų, kad ne taip kažką daro, ir darželyje girdi tas pačias pastabas. Tai kelia vidinę įtampą. Tada vaikas nesąmoningai bando tos įtampos atsikratyti.
- Siekia dėmesio. Gali būti ir taip, kad vaikas gražiai žaidžia ir niekas jo nepastebi, bet kai tik įkanda kitam, visas dėmesys tenka jam.
- Nesugeba pasakyti, kaip jaučiasi. Vaiko kalba nėra išsivysčiusi tiek, kad galėtų pasakyti, o kai kiti jo nesupranta, jis pradeda kandžioti kitus. Tokio amžiaus vaikai girdi žodžio šaknį ir negirdi priešdėlio „ne“. Tad žodis „nekąsk“ vaiko gali būti suprantamas kaip „kąsk“.
Ką daryti pastebėjus vaiko kandžiojimąsi?
Reikia stebėti vaiką, norint surinkti informaciją apie įkandimo aplinkybes: kas vyko prieš tai; kaip automatiškai reagavo suaugusieji, vaikai; kam ir kada įkando. Siekti suprasti, kas lėmė tokį vaiko elgesį. Toks vaiko elgesio stebėjimas padeda atpažinti požymius, kurie leidžia nuspėti jo elgesį.
Svarbu mums, suaugusiesiems, suprasti savo požiūrį į vaiką ir esamą situaciją. Kandžiojimasis dažniausiai nėra kenkėjiškas vaiko elgesys su kitu vaiku. Dažniausiai tai yra spontaniškas vaiko elgesys, kuris jam pasiteisino siekiant savo poreikių patenkinimo. Mes turime analizuoti savo automatines reakcijas bei siekti jas keisti, jeigu norime padėti vaikui formuoti tinkamo elgesio įpročius. Berniukai kandžiojasi dažniau nei mergaitės, bet būna atvejų, kai mergaitės taip pat gali stipriai kandžiotis. Svarbu skirti didesnį dėmesį vaiko kalbos lavinimui, nes, tobulėjant vaiko kalbai, mažėja ir jo kandžiojimasis. Vaikui augant įprotis kandžiotis išnyksta, bet to be tinkamos reakcijos siūlau nepalikti savieigai. Kandžiojimasis gali tapti agresija prieš save ar kitus reiškiant emocijas. Svarbu laiku padėti vaikui atprasti nuo netinkamo elgesio.
Ką daryti mokytojams?
- Iškart reaguoti. Kai įvyksta įvykis, dirbti su nukentėjusiu vaiku. Tam, kuris įkando, aiškiai parodyti, kad taip elgtis netinka. Ilgai nekalbėti, parodyti pasekmę ir pasakyti, kad skauda. Iškart informuoti abiejų vaikų tėvelius.
- Stebėti vaikus laisvo žaidimo metu ir pasakyti jiems apie netinkamą elgesį bei apie tinkamą elgesį žaidžiant.
- Informuoti vaikų tėvelius apie įvykį. Tėvams suteikti informacijos apie jų vaiką, bet ne apie kitus vaikus.
- Parodyti vaikams, koks elgesys yra tinkamas. Pvz., vaikas pamatė, kad gali įpulti į kitą, ir sustojo. Būtina jam apie tai pasakyti – tu pamatei, kad gali įpulti, ir apvažiavai mašinyte. Parodyti vaikams, koks elgesys yra tinkamas, ir paaiškinti, kodėl.
- Siekti stiprinti tinkamus vaikų įpročius naudojant kasdienes gyvenimiškas situacijas.
Emocijų kortelės „AT-PA-ŽINK EMO-CI-JAS“ puikus įrankis vaikus, kuris padeda atpažinti emocijas bei tinkamai jas išreikšti
Ką daryti tėvams?
- Priimti informaciją apie vaikų elgesį. Tai yra aukso vertės informacija, kuri padeda pažinti vaikų stokojamus įgūdžius, kuriuos turite lavinti kasdienėse situacijose. TAI NĖRA JŪSŲ KAIP TĖVŲ KRITIKA IR TAI NEREIŠKIA, KAD JŪS ESATE BLOGI TĖVAI. Tai yra informacija apie vaikui reikalingą pagalbą reikiamu momentu, kad galėtumėte padėti jam suprasti, kaip gali pasielgti kitaip, kai atsiduria nepatogiose situacijose. Jis turi išmokti kandžiojimą, kad ir kokios to būtų priežastys, pakeisti kitais veiksmais. Tas vaikas, kuris kandžiojasi, turi išmokti nesikandžioti, o tas, kurį kandžioja, turi išmokti apsiginti, ir be tėvelių ir mokytojų pagalbos vaikams tai padaryti būna sunku.
- Kasdienėse situacijose stiprinti tinkamus elgesio įpročius. Labai svarbu, kad išgirstumėte mokytojų perduodamą informaciją ir tikslingai ją panaudotumėte kasdienėse situacijose, stiprindami vaikų stokojamus įgūdžius.
- Padėti vaikams suvokti žodžio „SKAUDA“ prasmę per savo patyrimą. Išnaudokite gyvenimiškas situacijas, kad padėtumėte vaikams suprasti, ką reiškia žodis „skauda“. Pvz., vaikas pargriuvo ir nusibrozdino, tad dirbame su pasekme, papučiame ir pasakome: „Skauda.“ Kai mokytoja pasakys, kad draugui skauda, vaikas mokysis susieti šitą žodį su savo patyrimu.
Nepalikite vaikų kandžiojimosi problemos savieigai, imkite „vadžias“ į savo rankas ir patys spręskite. Žinoma, problema išsispręs laikui bėgant, bet gal ne vaiko naudai. Jeigu patiems neužtenka resursų rasti tinkamų sprendimų, kreipkitės pagalbos. Mūsų komanda pasiruošusi Jums padėti.
Pagarbiai – Sigita
VDU ŠA docentė
VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorė
dr. Sigita Burvytė
Mokytoja Kristina Gaučienė
Kviečiame tapti YouTube – Vaikų ugdymas kanalo prenumeratoriais.
https://www.youtube.com/@vaikuugdymas