Mamos svarba vaikų gyvenime

Kuo ypatingas mamos ryšys su vaikais? Kiekvienas tą svarbą suprantame savaip, remdamiesi savo vaikystės patyrimais. Vieniems tie prisiminimai suteikia užuovėją, stiprybę, ramybę, o kitiems tai sukelia įtampą, gėdą, gailestį ar dar kitokius jausmus. Šiame straipsnyje apie mamos svarbą žmogaus gyvenime norėsiu kalbėti keliais aspektais, kuriuos išskyriau atskirai:

1.      Mamos yra iš savo vaikystės. Visi turiem patirties iš savo vaikystės ir kiekvienas turime savo elgesio modelius, kuriuos įrodinėjame, kartojame arba tiesiog realizuojame gyvendami savo gyvenimą ir atlikdami savo kaip mamos vaidmenis padedame vaikams kurtis savo priminimus per išgyventus patyrimus. Taip, taip, būtent padedame kurti savo prisiminimus per patyrimą. Tai, ką patyrėme panašiose situacijose, vaikai gali jaustis visiškai kiti, tad turime prisiminti, kad vaikai gyvena savo gyvenimą ir jų patyrimo mes negalime matuoti savais matavimo vienetais, savo išgyventais patyrimais. Mūsų patirtys yra mūsų patirtys, o vaikų patirtys – jų turtas.

Pažinkime save ir savo autentišką tapatumą (Sigitos Burvytės nuotr.).

2.      Savęs pažinimas padeda kontroliuoti automatines reakcijas į vaiką, jo elgesį ar žodžius. Mūsų vaikystės potyriai padėjo mums išsiugdyti automatines reakcijas į kitų žmonių veiksmus ir žodžius. Tai lemia ir tam tikras mūsų automatines reakcijas į vaikų žodžius ir veiksmus, kuriuos sunku kontroliuoti, o dar sunkiau pakeisti. Tam reikalingas darbas su savimi. Savistaba turime užsiimti nuolat, kad pažintume save, kad geriau save suprastume ir galėtume atpažinti savo jausmus, kurių apimti pamirštame pasidžiaugti vaikų pasiekimais, o pastebėję jų netinkamus žodžius ar veiksmus automatiškai rėkiame, barame, moralizuojame ar dar kitaip reaguojame.

Savęs pažinimas padeda nesikoncentruoti į vaikų netinkamą elgesį, bet pastebėti vaikų stiprybes ir vidinius resursus (Sigitos Burvytės nuotr.).

3.      Mamos ryšys su vaiku – ypatingas. Nuo mūsų automatinių ar gerai apgalvotų reakcijų priklauso vaikų potyriai ir kokią prasmę jiems suteikia tie išgyvenimai. Dar motinos įsčiose vaikas yra tik nuo motinos priklausomas. Nuo jos sąmoningumo ir atsakingo elgesio priklauso vaiko gerovė ir vystymosi harmonija. Nuo jos pasirenkamo maisto priklauso, ar vaiko vystymuisi pakaks reikiamų medžiagų, nuo gebėjimo valdyti stresą, nevartoti alkoholinių gėrimų, sveiko gyvenimo būdo, emocinės savijautos priklauso vaiko raida. O ir tik gimęs vaikas patenka į visiškai kitą aplinką, tad kas, jeigu ne motinos, geriausiai gali suprasti ir pajausti kūdikio poreikius, padėti jam patenkinti savo poreikius.

Mamos apkabinimas suteikia vaikui laimę ir saugumą (Sigitos Burvytės nuotr.).

4.      Mamos apkabinimas suteikia saugumo. Kiekvienas iš mūsų išgyvenome kūdikystę, kai tiesiogiai buvome priklausomi nuo mamos rūpesčio arba kito žmogaus, kuris atliko mamos pareigas, be šio rūpesčio mes nebūtume išgyvenę. Kiekvienas patyrėme skirtingą rūpestį ir švelnumą, kuris kūdikiui yra būtinas. Jeigu vaikystėje nepatyrėme švelnių prisilietimų, ir savo vaikams nemokame to parodyti ar tiesiog tai padaryti nėra lengva ir paprasta, o kitiems išeina savaime. Jeigu gali ir kitiems duoti tai, ką pats patyrei kūdikystėje, vadinasi, ir savo vaikams gali atseikėti švelnumo su kaupu, apkabinti juos ir tenkinti jų poreikius.

5.      Mamos besąlyginė meilė suteikia vaikams sparnus. Tas jausmas, kai sunku, kai nerandi sprendimo, kai yra sunkių akimirkų, gali ateiti pas mamą, ją apsikabinti ir nurimti. Už vaikus nieko nereikia daryti, jie viską gali padaryti patys, bet gera jausti, kad galiu prisiglausti ir taip pajusti palaikymą. Tai suteikia vaikui stiprybės, rasti vidinių resursų sprendžiant savo problemas. Labai svarbu vaikams parodyti besąlyginę meilę, t. y. koks bebūtų jo elgesys, svarbu parodyti vaikui ir pasakyti, kad jis yra mylimas, net tada, kai elgiasi blogai. Žinoma, jeigu besąlyginė mamų meilė leidžia vaikams elgtis netinkamai su kitais, daiktais ar savimi, tai vaikui nepadeda pasirinkti tinkamą ir socialų gyvenimo scenarijų, privalome vaikams suprantama kalba pasakyti apie jų netinkamus veiksmus.

Kartais būna sunku parodyti vaikams besąlyginę meilę, todėl to reikia nuolat mokytis (Sigitos Burvytės nuotr.).

6.    Mamos ryšys su vaiku paremtas asmenine ir vaiko asmenine bei kūrybinio pažinimo laisve. Kas, jeigu ne kūrybinė veikla su mama suteikia galimybę pasijusti laimingam ir pasidžiaugti pačiu kūrybiniu procesu bei sukurtu rezultatu. Tai, ką vaikai pamato, tą ir kartoja, ugdome pavyzdžiu. Jeigu kūrybinė veikla teikia džiugesį ir vaikas turi galimybę ne tik stebėti, bet pagal savo galimybes patirti ir bandyti užsiimti kūrybiniu procesu per savo patyrimą, jis perima tą jausmą. Vadinasi, ir visos vaikų ugdymo problemos išsprendžiamos pasitelkiant kūrybiškumą bei pasitikėjimą savimi, o pasitikėjimą savimi žmogus įgyja bandydamas, darydamas, klysdamas ir taisydamas savo klaidas. Vadinasi, nuolatinis mokymasis būti geresniais tėvais nei vakar yra nuolatinis procesas ir naujos kompetencijos nuolat mokytis naujų dalykų būnant tėvais yra būtinos.

Tas ypatingas vaiko ir mamos ryšys suteikia vaiko akims spindesio (Sigitos Burvytės nuotr.).

7.      Motinystės pareigos yra prestižinės. Nesvarbu, biologinė mama ar ne, o gal netgi kiti ugdytojai, kurie atlieka mamos pareigas vaikų ugdymosi procese, – atlieka ypatingą misiją žmogaus gyvenime, bet visuomenėje šis statusas nėra vertinamas. Motinystės misija yra ypatinga žmogaus raidos proceso perspektyvoje, tai, ką galime duoti imliaisiais vaikų raidos periodais, kuo vaikas mažesnis, tuo imlesnis visoms patirtims, tai turi lemiamos reikšmės pasirenkant gyvenimo scenarijų. Vėliau nebeturime galimybės sugrįžti į ankstesnį raidos periodą, laikas yra čia ir dabar ir šilumą bei visą gėrį turime duoti čia ir dabar. Nėra kitų svarbesnių pareigų ar kitos svarbesnės gyvenimo misijos, nei padėti užaugti laimingą žmogų. Kiek beskubėtume, kiek mažai laiko turėtume, branginkime kiekvieną akimirką, praleistą su savo vaikais, nekaltindami savęs, kad per mažai buvome, žiūrėkime į tą akimirką kaip į ypatingą, ir kurkime tą emociją, kurios vaikams pakaktų, kad užaugtų pasitikėjimo savimi sparnai. Nesvarbu, kiek laiko praleidžiame kartu, daug svarbiau, kaip mes jį praleidžiame. Žinoma, kuo daugiau kokybiško ir prasmingo laiko būname kartu, tuo daugiau stebuklingų prisiminimų ir ypatingų akimirkų padovanojame savo vaikams. Daug svarbiau susikurti su savo vaikais pozityvų ir pasitikėjimu bei parama paremtą tarpusavio ryšį. Niekada neaukokite tarpusavio ryšio dėl geresnių vaiko rezultatų ar tam tikrų pasiekimų.

Šiems pasvarstymams įkvėpimo sėmiausi iš vienos geriausios mamos savo vaikams, kuri vaikystėje ir kūdikystėje negavo taip reikalingos šilumos iš savo mamos ir dabar turi mokytis palaikyti, apkabinti, pasidžiaugti savo vaikų pasiekimais, bet ji nepasiduoda ir stengiasi. Ji negavo to, kas būtina kiekvieno kūdikio išgyvenimui, bet ji ir toliau nuolat mokosi būti gera mama savo vaikams.

Rašykite mums ir dalinkitės gerosiomis patirtimis sprendžiant skirtingų požiūrių į vaikų ugdymą problemines situacijas konsultacijos.tevams@gmail.com.

Jeigu norėsite ieškoti sprendimų kartu su kitomis vaikų ugdymo rūpesčių ar klausimų turinčiomis šeimomis linksmai leisdami laiką ir atrasdami savo šeimos autentišką tapatumą, prisijunkite prie šeimų stovyklos „Tėvai vaikams – vaikai tėvams“, kuri vyks 2019 m. liepos 22–26 d. Tvenkinių g. 8, Varkalių k., Plungės r.

Registruokitės el. paštu konsultacijos.tevams@gmail.com.

 

 

 

Šaltiniai:

Burvytė, S. (2018). Tėvai vaikams – vaikai tėvams. Atsakinga tėvystė. Metodinė priemonė studentams, tėvams ir kitiems ugdytojams. Vilnius: LEU leidykla, 50.
Burvytė, S. (2015). Apie kokybišką pedagogo sąveiką su vaiko tėvais. Prieiga per internetą: https://www.ikimokyklinis.lt/index.php/straipsniai/specialistams/apie-kokybiska-pedagogo-saveika-su-vaiko-tevais/17553.
Burvytė, S. (2018). Žmogaus socialinio gyvenimo kokybės įsivertinimo ir vaikystės potyrių sąsajos. Socialinis ugdymas, 48(1), 51–52.
Burvytė, S., Ralys, K., ir Ilgūnienė, R. (2012). Ugdymo šiuolaikinėje šeimoje konceptas: mokslo studija. Vilnius: Edukologija.
Senior, J. (2015). Tėvystės paradoksai. Kaip vaikai keičia tėvų gyvenimą. Vilnius: Alma littera, 332.
VDU Švietimo akademijos docentė,

VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorė dr. Sigita Burvytė

www.ugdykim.lt

www.ugdykimkartu.lt

 

 

© Sigita Burvytė, 2019

© VšĮ „Vaikų ugdymas“, 2019

Kūriniui taikoma CC BY 4.0 licencija, kuri leidžia neribotą kūrinio ar jo dalių panaudą su privaloma sąlyga nurodyti autorių ir pirminį šaltinį.