Koronaviruso pozityvioji pusė – galimybė stiprinti tėvams ir vaikams tarpusavio ryšį

Ko mus moko dabartinė koronaviruso situacija? Gal padeda suprasti, kad pasaulis yra solidarus, kad nesvarbu, kokia tauta, kokios mūsų pažiūros, jeigu atsitinka pasaulinė krizė, ji paveikia mus visus. Pasaulis yra vienas. Gal dabartinė situacija padės suprasti, kad turime atsakingai elgtis ir pasirūpinti tiek savimi, tiek artimaisiais, tiek kitais žmonėmis bei būti pasaulio piliečiai. Turime gerbti kiekvieną žmogų ir mokytis tausoti gamtos dovanojamus turtus. Koronavirusas pareikalavo greitos pasaulio reakcijos. Vienos šalys uždarė sienas, kaimynai buvo priversti atsiriboti nuo kaimynų, kad saugotume savo ir vieni kitų sveikatą.

Akimirksniu turėjome pervertinti vertybes ir tai, kas buvo savaime suprantama – susitikimai su artimais žmonėmis, darbinės diskusijos ir kiti ritualai, apsikabinimai, akių kontaktas – tapo nepasiekiami. Tai, kas buvo nevertinga ir savaime suprantama, tavo neprieinama ir nepasiekiama. Tikru išbandymu daugeliui iš mūsų tapo bendravimas virtualioje erdvėje, nematant akių kontakto, žmogaus emocinių išraiškų. Liko prieinamos virtualios informacijos perdavimo priemonės.

Štai mokslininkų diskusiją, kad geri vaikų ugdymo metodai veikia nepriklausomai nuo konteksto, dabar galime patys patikrinti. Kaip matome, pasikeitus aplinkai, visi vaikų ugdymo metodai, kurie buvo tinkami tomis sąlygomis, šiandien visiškai netinka. Kaip greitai viskas gali pasikeisti. Matome, kad universalių ir visomis vaikų ugdymosi sąlygomis tinkančių metodų nėra. Labai svarbu yra kontekstas, kokius vaikų ugdymo būdus, priemones mes taikysime.

Visas pasaulis esame mes ir mūsų sukurta pažinimo aplinka (Sigitos Burvytės nuotr.).

Buvo įprasta, kad, nuskambėjus skambučiui, mokiniams prasidėdavo pamoka. Tokie paprasti priminimo ženklai primindavo vaikams, kad laikas eiti į pamokas ir užsiimti mokymosi procesu. Staiga skambučio nebelieka ir mokiniai tampa atsakinti už savo žinias, laiko planavimą, patį mokymąsi. Tėveliai turi galimybę stebėti, kaip vaikai organizuoja savo mokymosi procesą, ir ten, kur jiems prasčiausiai sekasi, yra unikali galimybė – paskatinti juos šias savybes ugdytis.

Visi kažkada buvome vaikai, kiekvienam iš mūsų ugdomąją aplinką formavo tėvai (Sigitos Burvytės nuotr.).

Daugelis tėvelių susirūpinę, kad nukentės vaikų žinių įsisavinimas, bet esamoje situacijoje turime galimybę padėti jiems ugdytis charakterio bruožus, kurie bus reikalingi sėkmingai savirealizacijai. Jau dabar dalis žmonių užsiima „freelansine“ veikla (individualia veikla pagal verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą). Jų Lietuvoje jau daugiau nei 80 tūkstančių ir nuolat daugėja. Sėkmingi „freelanceriai“ gali dirbti jiems patiems patogiu metu, namuose arba kitoje patinkančioje vietoje, tačiau taip pat patys ieško klientų ir su jais bendrauja, kontroliuoja savo laiką. Šiais laikais daugybė programuotojų, fotografų, tekstų kūrėjų, nekilnojamojo turto brokerių, menininkų ir kitų sričių specialistų visame pasaulyje dirba individualiai. Toks darbas reikalauja gebėjimo planuoti bei kontroliuoti laiką, išmanyti savo sritį ir gebėti parduoti  savo paslaugą. Be šių savybių puokštės, tikriausiai svarbiausia – pasitikėti savimi, nes tik tai suteikia drąsos klysti, mokytis iš klaidų ir nuolat gilintis į savo sritį. Jeigu norime padėti užaugti geriausiai save gebančiam atskleisti žmogui, nuo pat ankstyvos vaikystės šias savybes turime pastebėti vaikuose ir jiems apie tai pasakyti.

Kaip pozityvia linkme nukreipti esamą situaciją kuriant tarpusavio ryšius su vaikais?

Vis dažniau pasigirsta tėvelių kalbų, kaip organizuoti darbą namuose, kai yra tik vienas kompiuteris, kuriuo tuo pat metu turės dalintis tiek tėvai, tiek vaikas. Tokios situacijos verčia mus būti kūrybiškus ir lanksčius. Teks kitaip planuoti darbo laiką ir ieškoti komunikacijos alternatyvų. O kai kuriose situacijose kompiuterius galės atstoti išmanieji telefonai. Čia vėlgi, vaikai labiausiai mokosi iš to, kas mes esame, – stebi ir perima mūsų laikyseną, ar mes pradedame kaltinti visą pasaulį, ar ieškome išeičių esamoje situacijoje ir bandome spręsti ją savo resursais. Turėtume rinktis pastarąjį problemų sprendimo būdą, kad padėtume vaikams suprasti, jog visos iškilusios problemos yra įveikiamos. Vaikai mokosi iš pavyzdžio. Kai jie susidurs su problemomis, taip pat kaups patirtį ir mokysis savarankiškai spręsti iškilusiais problemas.

Kuo vaikas mažesnis, tuo veidrodinių neuronų dėka tėvų pavyzdys vaikams yra paveikiausias (Sigitos Burvytės nuotr.).

Šiuo metu svarbi tampa pirmiausia mūsų pačių savidisciplina, atliekant pareigą prieš save, šeimos narius ir kitus visuomenės narius – likti namuose ir laikytis saviizoliacijos. Sunku užsidaryti ir su niekuo nebendrauti, nes esame socialūs. Žmogui reikia žmogaus. Šeimos nariai turi išskirtinę galimybę visi pabūti po vienu stogu. Pasirodo, tai nėra taip lengva. Kaip keičiasi laikai. Anksčiau 10 vaikų tilpdavo mažuose kambarėliuose, o dabar problemų iškyla šeimoje esant dviem ar trims skirtingo amžiaus vaikams.

Jeigu vienas yra mokyklinio amžiaus, o kitas – ikimokyklinio, tėvai dūsauja, kad mažesni vaikai trukdys vyresniems mokytis. Iš kur tas nepasitikėjimas savo vaikais ir jų tarpusavio santykiais, iš kur tas noras kištis ir viską reguliuoti? Kaip anksčiau vaikai sugebėdavo susitarti? Kas nutiko ar pasikeitė, kad jie šio įgūdžio neišsiugdo? Kviečiu pagalvoti apie tai ir diskutuoti tiek tarpusavyje, tiek su mumis. Broliams ir sesėms ilgiau reikės gyventi kartu, tad svarbu, kad nuo ankstyvos vaikystės vaikai mokytųsi sugyventi kartu.

Vaikai sugyventi kartu mokosi nuo pat ankstyvosios vaikystės (Sigitos Burvytės nuotr.).

Dar noriu atkreipti tėčių ir mamų dėmesį, kad šiuo metu įgyjamas vaikų žinias būnant kartu su jumis būtina praturtinti ir moralinių vertybių ugdymu. Vertybės yra asmenybės veiklos pagrindas. Šių dienų pedagoginės sistemos, tiek pažangiausios pasaulyje, tiek mažiau pažangios gali sukurti talentingus verslininkus, mokslininkus, politikus ir kt. Kad ir koks talentingas žmogus bus savo srityje, be moralės sugyvenimas su kitais žmonėmis jam taps problema. Dėl žmogaus nesėkmių bus kaltas ne išsilavinimas, o jo charakteris. Turime daug pavyzdžių, kurie aiškiai atskleidžia, kad net pats geriausias išsilavinimas, jei jis neformuoja žmogaus charakterio, gali duoti labai blogą rezultatą.

Palikime vaikams spręsti tarpusavio santykius, pasitikėkime jais ir nesikiškime (Jūratės Gurauskės nuotr.).

Kaip pasinaudoti esama situacija, kad padėtume vaikams atrasti savo pašaukimą?

Pasinaudokite esama situacija, kad padėtumėte vaikams išsiugdyti visapusiško žmogaus charakterio bruožus, pasitelkite savo išmintį ir įžvalgas atlikdami tėvystės pareigas, nes jūs esate artimiausi vaikams žmonės, kurie padeda jiems formuoti savo asmenybę. Ir prisiminkite, kad vien fokusuotis į akademines žinias nepakanka. Tai yra svarbus įrankis modeliuojant savo ateities karjerą, bet jis nesukuria asmenybės. Tai ypač svarbus aspektas, padedantis realizuoti žmonių potencialą, tačiau ne galutinis tikslas.

Stenkitės užauginti šaunius būsimus vyrus, žmonas, tėčius ir mamas. Auginkite vaikus, kurių būsimi sutuoktiniai ir vaikai apie juos sakytų: „Jei galėčiau grįžti į praeitį ir iš naujo pasirinkti, vis tiek norėčiau, kad jie būtų mano tėtis / mama / sutuoktinis.“

Tad prasmingai išnaudokite laiką būdami su savo vaikais. Rekomenduojame pašnekesių temas, kurios padės sustiprinti tarpusavio santykius ir geriau juos pažinti, o pažinę galėsite padėti jiems ugdytis harmoningai.

1.       Kokia veikla vakui patinka užsiimti?

2.       Ko jis negali pakęsti ir nori tai pakeisti?

3.       Kuo jis domisi ir kokių dalykų siekia niekieno neraginamas?

4.       Ką jis gali daryti valandų valandas nepavargdamas?

5.       Apibūdink save trimis būdvardžiais ir pasakyk, kodėl būtent juos pasirinkai?

6.       Pasakyk, kas labiausiai tave siutina. Kodėl tave tai taip erzina?

7.       Kokioje srityje tau geriausiai sekasi? Kur sulauki daugiausia pagyrimų?

8.       Prisimink savo gyvenimo laikotarpį, kai jauteisi kupinas džiaugsmo ir energijos. Ką tada veikei? Papasakok apie tą situaciją ir aplinkybes.

Pokalbio pabaigoje galite pasikalbėti apie tai, kaip jūsų vaikas pats save vertina, kaip jaučiasi būdamas šalia jūsų.

Vaikams reikia, kad tėvai jais pasitikėtų, jog jie patys gali įveikti savo problemas (Jūratės Gurauskės nuotr.).

Visi tėvai savo vaikams linki laimės. Tačiau tai dar ne viskas. Norime, kad užaugę mūsų vaikai teigiamai veiktų pasaulį. Norime, kad jie panaudotų savo talentus ir gabumus pasauliui gerinti. Galų gale jei esame išmintingi, tikriausiai įsiklausysime į teologo ir rašytojo Fredericko Buechnerio žodžius: „Pašaukimas yra vieta, kur susitinka jūsų didis džiaugsmas ir didis žmonijos alkis.“ Padėkite savo vaikams atrasti savo pašaukimą.

Galite rašyti ir užduoti mums klausimus konsultacijos.tevams@gmail.com

Esame pasirengę padėti Jums surasti savo atsakymus.

Rengsime ir daugiau straipsnių, kurie padės Jums prasmingai ir turiningai stiprinti tarpusavio ryšius su vaikais, nepasiduodant panikai. Tai padės įprasminti buvimą kartu.

 

VDU Švietimo akademijos docentė,

VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorė dr. Sigita Burvytė

www.ugdykim.lt

www.ugdykimkartu.lt

www.tevyste.lt

© Sigita Burvytė, 2019

© VšĮ „Vaikų ugdymas“, 2019

Kūriniui taikoma CC BY 4.0 licencija, kuri leidžia neribotą kūrinio ar jo dalių panaudą su privaloma sąlyga nurodyti autorių ir pirminį šaltinį.