Autorius: Admin

Vaikui pradėjus lankyti darželį, tėvams kyla didesnė baimė nei pačiam vaikui. Dažnu atveju tėvų baimė, kad vaikas nesugebės sėkmingai prisitaikyti, verks išsiskiriant, negalės pasilikti ir kt., veidrodinių neuronų pagalba sustiprina vaiko baimę ir nesaugumo jausmą. Pagalvokime, kaip turi jaustis vaikas, atsidūręs nepažįstamoje aplinkoje, tarp nepažįstamų žmonių ir dar matydamas, kad mamai ar tėčiui baisu. Tikriausiai nejaučia mūsų pasitikėjimo juo, kad jis viską gali įveikti pats. O tai būtina vaikui pajusti, kad galėtų sėkmingai įveikti iššūkius, su kuriais susiduria pradėjęs lankyti darželį. Jeigu vaikas mato, kad mamai ar tėčiui baisu, tai kas tada jo čia laukia – jam darosi dar baisiau.

Norėdami padėti vaikams, pirmiausia tėveliai turi įveikti savo baimes.

Vaikų adaptacija būna lengva, trunka nuo 1–3 mėnesių, vidutinio sunkumo – nuo 3–6 mėnesių ir sunki – nuo 6 iki 9 mėnesių.

Toliau skaityti „Kaip padėti vaikui adaptuotis darželyje“

Mamos savo vaikus išmoko mylėti. Motinos meilė formuoja būsimą kartą ir keičia žmoniją: mūsų ateitis gula ant jūsų pečių. Taip jau yra, kad viena karta keičia kitą. Viena karta, turinti nuoširdžiai mylinčias mamas, pakeis kitos kartos mąstymą ir gyvenimo kokybę, taip pat ir visą visuomenę bei pasaulį.

Mamos jautrus buvimas šalia savo naujagimio, jo priglaudimas prie savęs yra ilgo kelio žmogaus savikūroje pradžia ir ypatingas laikas. Kiekvienas iš mūsų gimęs buvome bejėgis, nebūtume išgyvenę, jeigu šalia nebūtų buvusios jautrios, rūpestingos ir globėjiškos mamos. Kol pradedame vaikščioti, praeina maždaug metai, kol imame aiškiai reikšti nuoseklias mintis – maždaug dar dveji, o kol išmokstame savimi pasirūpinti – ir suvis daugybė. Norėdami išgyventi esame visiškai priklausomi nuo šalia esančių žmonių. Daugumoje kultūrų įprastai šalia būna mamos. Tad jų buvimas, ką pagrindžia ir naujausi smegenų tyrimai, palieka stipriausią aplinkos poveikį mums.

Toliau skaityti „Žmogaus ir visuomenės likimas – motinos rankose“

Aplinka tiesiogiai veikia šeimų gyvenseną, jų narių tarpusavio santykius, o tai turi įtakos ir vaikų auklėjimui. Tad svarbu analizuoti vykstančius pokyčius visuomenėje ir žmonių tarpusavio santykiuose, numatyti arba bandyti įsivaizduoti, kokia galėtų būti ateities visuomenė ir kokių savybių gali reikėti žmogui, kad jis sėkmingai save realizuotų. Šiame straipsnyje bendrais bruožais apžvelgsime dabartinę ekonominę situaciją ir kiek tai susiję su vaikų auklėjimosi aplinka.

Toliau skaityti „Apie ką turime susimąstyti augindami vaikus dirbtinio intelekto amžiuje?“

Ko mus moko dabartinė koronaviruso situacija? Gal padeda suprasti, kad pasaulis yra solidarus, kad nesvarbu, kokia tauta, kokios mūsų pažiūros, jeigu atsitinka pasaulinė krizė, ji paveikia mus visus. Pasaulis yra vienas. Gal dabartinė situacija padės suprasti, kad turime atsakingai elgtis ir pasirūpinti tiek savimi, tiek artimaisiais, tiek kitais žmonėmis bei būti pasaulio piliečiai. Turime gerbti kiekvieną žmogų ir mokytis tausoti gamtos dovanojamus turtus. Koronavirusas pareikalavo greitos pasaulio reakcijos. Vienos šalys uždarė sienas, kaimynai buvo priversti atsiriboti nuo kaimynų, kad saugotume savo ir vieni kitų sveikatą.

Akimirksniu turėjome pervertinti vertybes ir tai, kas buvo savaime suprantama – susitikimai su artimais žmonėmis, darbinės diskusijos ir kiti ritualai, apsikabinimai, akių kontaktas – tapo nepasiekiami. Tai, kas buvo nevertinga ir savaime suprantama, tavo neprieinama ir nepasiekiama. Tikru išbandymu daugeliui iš mūsų tapo bendravimas virtualioje erdvėje, nematant akių kontakto, žmogaus emocinių išraiškų. Liko prieinamos virtualios informacijos perdavimo priemonės.

Štai mokslininkų diskusiją, kad geri vaikų ugdymo metodai veikia nepriklausomai nuo konteksto, dabar galime patys patikrinti. Kaip matome, pasikeitus aplinkai, visi vaikų ugdymo metodai, kurie buvo tinkami tomis sąlygomis, šiandien visiškai netinka. Kaip greitai viskas gali pasikeisti. Matome, kad universalių ir visomis vaikų ugdymosi sąlygomis tinkančių metodų nėra. Labai svarbu yra kontekstas, kokius vaikų ugdymo būdus, priemones mes taikysime.

Toliau skaityti „Koronaviruso pozityvioji pusė – galimybė stiprinti tėvams ir vaikams tarpusavio ryšį“

VšĮ „Vaikų ugdymas“ ir Vilniaus lopšelis-darželis „Liepsnelė“ sveikina Lietuvą su Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiu. 2020 m. kovo 10 d. Vilniaus lopšelis-darželis „Liepsnelė“ pakvietė į Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų gerosios patirties sklaidos konferenciją „Vaikų pilietinių jausmų ugdymas per projektinę veiklą“.

Toliau skaityti „Su gimtadieniu, Lietuva“

Paskutinę vasaros savaitę teko susitikti ir bendrauti su savotiškomis, savo autentišką tapatumą turinčiomis ir atsakingai į vaikų adaptacijos procesą, pradėjus lankyti lopšelio grupę, žiūrinčiomis ugdymo įstaigomis.

Toliau skaityti „Vadovas – pagarbių tarpusavio santykių pavyzdys“

Artėjant rugsėjo 1-ajai, vaikų laukia adaptacijos mokykloje ar ikimokyklinio ugdymo įstaigoje iššūkiai, netgi tų, kurie į ugdymo įstaigą eina ne pirmą kartą. Jiems jau pažįstama aplinka, jeigu jie sugrįžta į tą pačią ugdymo įstaigą, yra įpratę prie žmonių, dienos režimo, tarpusavio santykių. Vieną gyvenimo ritmą keičia kitas, tam reikia laiko, kad vaikas vėl pereitų prie įprastos rutinos.

Toliau skaityti „SOS! vaikų adaptacija ugdymo įstaigoje…“

Ne visi tėvai gali užtikrinti turiningas ir prasmingas vaikų atostogas. Vyresnių vaikų atostogos trumpesnės, jie vis dažniau renkasi ne stovyklas, bet apmokamą darbą, netgi keliauja dirbti į užsienį, tačiau jaunesnių vaikų pasirinkimas – seneliai, giminaičiai, namai, geriausiu atveju stovyklos, kurių įvairovė tikrai didelė. Jų kainos svyruoja nuo 100 Eur ir daugiau už penkių dienų dieninę stovyklą.

Skaitykite daugiau

Dviejų mažamečių vaikų mama Rūta žino, kad informacinės technologijos vaikams nėra gerai, kad sukelia bendravimo ir daugelį kitų problemų, tačiau dažnai yra bejėgė – kai nori pailsėti po darbų, kai vaikai serga arba tenka važiuoti automobiliu, taip pat kavinėse ar suaugusiųjų susibūrimuose, kai vaikams nėra ką veikti – mažųjų rankose atsiduria ir telefonai, ir planšetės.

Skaitykite daugiau

 

Pozityviosios tėvystės laboratorijos tyrimai atskleidžia įdomius tyrimų rezultatus apie informacijos perteikimą šeimoje vaikų edukacijos klausimais.

 

 

 

 

Siekiant pakviesti tėčius duoti interviu vaikų ugymo klausimais, buvo ieškoma tėčių kontaktų. Teko kreiptis į ugdymo įstaigas, pavyko gauti 52 šeimų kontaktus. Nors buvo prašoma tėčių kontaktų, ugdymo įstaigose daugeliu atvejų kontaktiniai asmenys buvo mamytės – 37 ir tik 15 šeimų kontaktiniai duomenys buvo mamos ir tėčio, tad gavome 15 tėčių kontaktus.

Toliau skaityti „Kuo paremta tėčio ir mamos pozityvi tarpusavio komunikacija?“