Visi iš prigimties esame smalsūs ir sveiki?
Siūlome alternatyvų požiūrį, kuriuo paremta mūsų Pozityvios tėvystės sprendimų teorija, t. y. mes tikime, kad žmonės gimta smalsūs ir sveiki, kad net patirdami emocinių sunkumų jie išlieka sveiki ir kad jų sunkumus galima suprasti bei išspręsti gilinantis į sąveiką su aplinkiniais ir suprantant engiančius draudimus bei atribucijas. Visi mes iš vaikystės atsinešame patirtis, kurios įsirėžė vieniems draugiškoje ir pozityvioje, o kitiems engiančių draudimų aplinkoje. Šios patirtys išlieka aktyvios ir tolesniame mūsų gyvenime (Steiner, 2019). Visi žmonės gimsta smalsūs, bet aplinkos draudimai užslopina jų smalsumą. Tad kokie turėtų būti tie draudimai, kurie ne slopintų prigimtinį žmogaus smalsumą, bet skatintų norą pažinti supantį pasaulį?
Kodėl turime sudaryti tokias vaikų ugdymosi aplinkos sąlygas, kuriose jie neįgytų vidinių barjerų, trukdančių pažinti supantį pasaulį? Tik smalsus žmogus domisi reiškiniais, kurie vyksta aplink jį, užduoda klausimų, tyrinėja, ieško atsakymų ir nori užsiimti kūryba bei tyrinėjimu, vis nori pažinti daugiau ir tai, kas nepažinta. Vertybės ir moralinės nuostatos žmogui padeda pasirinkti tinkamus pasaulio pažinimo būdus, kryptis ir kt. Bendražmogiškomis vertybėmis besivadovaujantys žmonės yra atviri pasauliui, naujoms žinioms ir potyriams. Šie žmonės aktyviai ir savarankiškai tyrinėja, eksperimentuoja, ieško naujos informacijos ir patyrimo ir geba tai padaryti nežalodami savęs ir kitų.
Laisvė vaikams pasirinkti žaidimus skatina smalsumą (Sigitos Burvytės nuotr.).
Vaikų ugdymo probleminė situacija gali būti pakeista tik pripažinus problemą ir pažinus save
Akimirka po seminaro apie pedagoginę pagalbą šeimai Latvijos universitete (Sigitos Burvytės nuotr.).
Problemos atpažinimas ir supratimas yra pirmas žingsnis į jos sprendimą. Kol nepripažįstame sau, kad santykiai su vaiku yra prasti, tol nieko ir nekeičiame. Tokiu atveju netinkamas jūsų elgesys su vaiku ir jo su jumis tik stiprėja, vaikas pasirenka visą gyvenimą taikyti šį elgesio modelį, nes tik tai jam padeda išgyventi esamoje situacijoje, šitaip jis geba išreikšti jausmus. Kaip atsitinka, kad atsiduriame tokiame užburtame rate ir nematydami ar nerasdami išeities iš esamos situacijos nesiimame ieškoti pagalbos? Arba gal ir ieškome bei imamės veiksmų, bet jie neduoda rezultato? O kartais norime labai greito rezultato. Pvz., vaiką, kuriam 5 metai, visada gėdindavome. Štai kartą pabandėme to nedaryti ir jau tikimės, kad jis pakeis savo elgesį. Dauguma mūsų tikimės nuėję pas specialistus arba ieškodami pagalbos rasti burtų lazdelę, kuria mostelėjus problemos išsispręs, bet burtų lazdelių nėra, dažnai tai kartoju konsultuojamoms šeimoms.
Žaidžiantis pedagogas ir vaikų emocinių-socialinių įgūdžių ugdymas
2019 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto lopšelis-darželis „Vieversys“ ir VšĮ „Vaikų ugdymas“ kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija ir Vilniaus miesto savivaldybe organizavo Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų metodinę-praktinę konferenciją „Žaidžiantis pedagogas ir vaikų emocinių-socialinių įgūdžių ugdymas“. Konferencijos tikslas buvo sudaryti sąlygas gerosios patirties sklaidai ugdant vaikų emocinius-socialinius įgūdžius bei pedagogų, švietimo pagalbos specialistų, tėvų ir kitų ugdytojų pozityvaus bendradarbiavimo ir partnerystės tinklo plėtrai Vilniaus mieste, siekiant pasidalinti žiniomis bei žaidimų idėjomis ugdant laimingą žmogų nuo pat vaikystės.
Konferencijos dalyviai (Sigitos Burvytės nuotr.).
Kaip tapti pozityviu tėvu?
„Nėra vieno recepto, kaip tapti geru tėčiu. Kiekvienas tėtis kuria savo receptą“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos docentė dr. Sigita Burvytė. Artėjant Tėvo dienai socialinių mokslų daktarė dalijasi įžvalgomis apie pozityviąją tėvystę.
Siūlome alternatyvų požiūrį, kuriuo paremta mūsų Pozityvios tėvystės sprendimų teorija, t. y. mes tikime, kad žmonės gimta smalsūs ir sveiki, kad net patirdami emocinių sunkumų jie išlieka sveiki ir kad jų sunkumus galima suprasti bei išspręsti gilinantis į sąveiką su aplinkiniais ir suprantant engiančius draudimus bei atribucijas. Visi mes iš vaikystės atsinešame patirtis, kurios įsirėžė vieniems draugiškoje ir pozityvioje, o kitiems engiančių draudimų aplinkoje. Šios patirtys išlieka aktyvios ir tolesniame mūsų gyvenime (Steiner, 2019). Visi žmonės gimsta smalsūs, bet aplinkos draudimai užslopina jų smalsumą. Tad kokie turėtų būti tie draudimai, kurie ne slopintų prigimtinį žmogaus smalsumą, bet skatintų norą pažinti supantį pasaulį?
Kodėl turime sudaryti tokias vaikų ugdymosi aplinkos sąlygas, kuriose jie neįgytų vidinių barjerų, trukdančių pažinti supantį pasaulį? Tik smalsus žmogus domisi reiškiniais, kurie vyksta aplink jį, užduoda klausimų, tyrinėja, ieško atsakymų ir nori užsiimti kūryba bei tyrinėjimu, vis nori pažinti daugiau ir tai, kas nepažinta. Vertybės ir moralinės nuostatos žmogui padeda pasirinkti tinkamus pasaulio pažinimo būdus, kryptis ir kt. Bendražmogiškomis vertybėmis besivadovaujantys žmonės yra atviri pasauliui, naujoms žinioms ir potyriams. Šie žmonės aktyviai ir savarankiškai tyrinėja, eksperimentuoja, ieško naujos informacijos ir patyrimo ir geba tai padaryti nežalodami savęs ir kitų.
Laisvė vaikams pasirinkti žaidimus skatina smalsumą (Sigitos Burvytės nuotr.).
Akimirka po seminaro apie pedagoginę pagalbą šeimai Latvijos universitete (Sigitos Burvytės nuotr.).
Problemos atpažinimas ir supratimas yra pirmas žingsnis į jos sprendimą. Kol nepripažįstame sau, kad santykiai su vaiku yra prasti, tol nieko ir nekeičiame. Tokiu atveju netinkamas jūsų elgesys su vaiku ir jo su jumis tik stiprėja, vaikas pasirenka visą gyvenimą taikyti šį elgesio modelį, nes tik tai jam padeda išgyventi esamoje situacijoje, šitaip jis geba išreikšti jausmus. Kaip atsitinka, kad atsiduriame tokiame užburtame rate ir nematydami ar nerasdami išeities iš esamos situacijos nesiimame ieškoti pagalbos? Arba gal ir ieškome bei imamės veiksmų, bet jie neduoda rezultato? O kartais norime labai greito rezultato. Pvz., vaiką, kuriam 5 metai, visada gėdindavome. Štai kartą pabandėme to nedaryti ir jau tikimės, kad jis pakeis savo elgesį. Dauguma mūsų tikimės nuėję pas specialistus arba ieškodami pagalbos rasti burtų lazdelę, kuria mostelėjus problemos išsispręs, bet burtų lazdelių nėra, dažnai tai kartoju konsultuojamoms šeimoms.
Žaidžiantis pedagogas ir vaikų emocinių-socialinių įgūdžių ugdymas
2019 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto lopšelis-darželis „Vieversys“ ir VšĮ „Vaikų ugdymas“ kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija ir Vilniaus miesto savivaldybe organizavo Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų metodinę-praktinę konferenciją „Žaidžiantis pedagogas ir vaikų emocinių-socialinių įgūdžių ugdymas“. Konferencijos tikslas buvo sudaryti sąlygas gerosios patirties sklaidai ugdant vaikų emocinius-socialinius įgūdžius bei pedagogų, švietimo pagalbos specialistų, tėvų ir kitų ugdytojų pozityvaus bendradarbiavimo ir partnerystės tinklo plėtrai Vilniaus mieste, siekiant pasidalinti žiniomis bei žaidimų idėjomis ugdant laimingą žmogų nuo pat vaikystės.
Konferencijos dalyviai (Sigitos Burvytės nuotr.).
Kaip tapti pozityviu tėvu?
„Nėra vieno recepto, kaip tapti geru tėčiu. Kiekvienas tėtis kuria savo receptą“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos docentė dr. Sigita Burvytė. Artėjant Tėvo dienai socialinių mokslų daktarė dalijasi įžvalgomis apie pozityviąją tėvystę.
2019 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto lopšelis-darželis „Vieversys“ ir VšĮ „Vaikų ugdymas“ kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija ir Vilniaus miesto savivaldybe organizavo Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų metodinę-praktinę konferenciją „Žaidžiantis pedagogas ir vaikų emocinių-socialinių įgūdžių ugdymas“. Konferencijos tikslas buvo sudaryti sąlygas gerosios patirties sklaidai ugdant vaikų emocinius-socialinius įgūdžius bei pedagogų, švietimo pagalbos specialistų, tėvų ir kitų ugdytojų pozityvaus bendradarbiavimo ir partnerystės tinklo plėtrai Vilniaus mieste, siekiant pasidalinti žiniomis bei žaidimų idėjomis ugdant laimingą žmogų nuo pat vaikystės.
Konferencijos dalyviai (Sigitos Burvytės nuotr.).
„Nėra vieno recepto, kaip tapti geru tėčiu. Kiekvienas tėtis kuria savo receptą“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos docentė dr. Sigita Burvytė. Artėjant Tėvo dienai socialinių mokslų daktarė dalijasi įžvalgomis apie pozityviąją tėvystę.