Mamos ir tėčio skirtingi požiūriai į vaikų ugdymą
Būsimos mamos ir tėčiai skirtingai įsivaizduoja būsimus tėvystės džiaugsmus, mano, kad puikiai sutars vaikų ugdymo klausimais, o partnerio požiūris į vaikų ugdymą yra toks pat, kaip ir jų (Senior, 2015), bet retas kuris pagalvoja apie galimus nesutarimus, pvz., į kokią mokyklą leis, jeigu vienas yra lietuvis, o kitas – rusų ar kitos tautybės. Tad kokią mokyklą vaikui išrinkti – lietuvių ar rusų? Yra ir tokių jaunų žmonių, kurie supranta, kad sutarimo šiais ir kitais klausimais neras, todėl nusprendžia ieškoti kito partnerio ar partnerės savo būsimiems vaikams. Bet ne visus niuansus galime numatyti ir aptarti dar prieš tapdami tėvais. Vis tiek bus situacijų, kai skirtingi požiūriai trukdys lengvai rasti sutarimą, reikės įdėti pastangų, kad pavyktų susitarti tarpusavyje.
Tiek tėčiai, tiek mamos nori visa ko geriausio savo vaikams. Tik ką daryti, kai, gimus vaikui, išryškėja, kad į tam tikras jo ugdymo situacijas – maitinimą, grūdinimą, savarankiškumo skatinimą ir kitas – tėčio ir mamos požiūriai skiriasi? Ką daryti, jeigu nuo mūsų sukuriamos aplinkos ankstyvoje vaikystėje priklausys vaiko gyvensenos modelis, elgesio įpročiai, kurie turės tiesioginės reikšmės žmogaus gyvenimo kokybei bei laimės pojūčiui. Kiekvienas esame užaugę skirtingomis sąlygomis, kiekvieno iš mūsų patirtys yra skirtingos ir kiekvienas skirtingais būdais bei auklėjimo metodais siekiame tų pačių arba skirtingų rezultatų. Dažniausiai mamos rūpinasi vaiko gyvenimo kokybe ir gerove čia ir dabar, kad vaikas būtų pavalgęs, švarus, nesirgtų, o tėčiai dažniau projektuoja kasdienes vaikų ugdymo situacijas, galvodami apie jų ateitį ir kaip tai atsilieps jų gyvenimo kokybei ateityje.
Į esamą situaciją pažvelkite vaiko akimis. Gal tai motyvuos ieškoti sutarimo (Sigitos Burvytės nuotr.).
Kokia sunki dilema iškyla poros tarpusavio santykiams, kai abu myli savo atžalas, bet niekaip negali rasti bendro sutarimo. Dažnu atveju, užuot kiekvienas maksimaliai pagal galimybes atsiduotume vaikų ugdymui, užsiimame vienas kito auklėjimu, o tada vaikams lieka puiki galimybė mumis manipuliuoti arba užsiimti saviugda… Tad siekdami vaikų gerovės turime sukurti harmoningus tarpusavio santykius, kad vaikai neturėtų galimybės mumis manipuliuoti. Suprantu, kad daugelis manote, jog tai neįmanoma misija… Jeigu tikitės, kad tai atsitiks savaime, vieną dieną jūsų partneris ims ir pakeis požiūrį, tada viskas gerai, bet gali atsitikti ir taip, kad pakeis požiūrį ne jūsų naudai. Kas tada? Rinkotės ir suradote vienas kitą iš tūkstančių, o susidūrę su skirtingais požiūriais į vaikų ugdymą esate pasirengę pasiduoti ir nuleidžiate rankas net nepabandę padirbėti ties šia tarpusavio santykių spraga? Klystate, jeigu manote, kad geri tarpusavio santykiai atsiranda savaime, ties tuo reikia daug padirbėti, bet turite dirbti abu. Jeigu abu esate pasiryžę brandinti tarpusavio santykius, tada pirmyn.
Pirmas žingsnis ir labai svarbus jau padarytas – pripažinote, kad požiūris į vaikų ugdymą gali skirtis, o į vaiko ugdymą vienodas teises turi tiek mama, tiek tėtis.
Kitas etapas – ne mažiau svarbus. Reikia imtis konkrečių žingsnių ir veiksmų, vien nuo mintijimo problemos neišsisprendžia. Tad pradėkite veikti.
Kokių dažniausiai žingsnių griebiasi poros, kai ieško probleminių vaikų ugdymo situacijų sprendimo? Ogi pačių įvairiausių. Tiek tėčiai, tiek mamos užuovėjos ir užtarimo ieško pas savo tėvus, kiti diskutuoja su draugais, treti iš nevilties, kad negali įtikinti savo antrųjų pusių ir mano, kad jos yra neteisios vaikų ugdymo tam tikrose situacijose ir jaučiasi esantys teisūs, ima guostis toliau nuo šeimos ar artimų draugų rato esantiems žmonėms, pvz., auklėtojoms, mokytojoms ir kt. Pvz., tėčiais skundžiasi, kad mamos nerūpestingai auklėja vaikus ir kad jie negali su jomis sutarti vaikų auklėjimo klausimais arba atvirkščiai – mamos guodžiasi auklėtojoms ir kitiems ugdytojams. Kai pasiguodžiame, mums patiems lyg ir palengvėja, bet požiūriai į tą problemą nepasikeičia ir problema neišsisprendžia. Jeigu tėvai nieko nekeičia vaikų auklėjimo probleminėse situacijose, toliau kiekvienas laikosi savo požiūrio ir, užuot auklėję vaikus, pereina prie vienas kito auklėjimo, jeigu tos situacijos tik dažnėja, vaikai greitai suvokia, kuris iš tėvų yra emociškai stipresnis arba kurio žodis yra paskutinis. Supranta, kad šioje situacijoje reikia klausyti vieno, o kitoje – šito, nes labiau apsimoka. Vaikai iki 5–6 metų pasaulį pažysta per emocijas, stebėdami kitų emocines reakcijas ir taip atsirinkdami labiausiai apsimokantį elgesio modelį.
Kiekvienas turime sugyvenimo tarpusavyje patirties, tad turime išmokti ją priimti ir gerbti, kartu ieškoti sugyvenimo tarpusavyje būdų, kuriuos norėtume perduoti savo vaikams (Sigitos Burvytės nuotr.).
Kas vyksta toliau ir su kokiomis vaikų elgesio pasekmėmis tenka susidurti tėvams dėl negebėjimo susitarti tarpusavyje ir parodyti pagarbą vienas kito turimai vaikų auklėjimo patirčiai bei požiūriui? Jeigu vieni kitus kritikuojate vaiko akivaizdoje ir jis tai mato, vaikas pradeda neklausyti to, kuris dažniausiai nusileidžia partneriui, greitai pajunta, kieno žodis yra paskutinis. Dažnesniu atveju tai būna mamos, bet būna ir atvirkščiai – vaikai pradeda elgtis nepagarbiai su vienu iš tėvų, o kitas dėl to nieko vaikui nesako. Pvz., mama ateina pasiimti vaiko iš darželio, o šis pradeda ją spardyti ir negražiai kalbėti, kai ši liepia sūnui rengtis. Auklėtoja mato, kad toks vaiko elgesys su mama tik prastėja. Kai ateina sūnaus pasiimti tėtis, jis su juo elgiasi pagarbiai ir tinkamai, bet tėtis guodžiasi auklėtojai, kad nesusikalba su žmona vaikų auklėjimo klausimais. Visų pedagogų prašau pasikalbėti akis į akį su tais tėvais, prie kurių vaikai elgiasi tinkamai, ir suteikti informacijos apie vaikų netinkamą elgesį su mama/tėčiu, kad jie pasikalbėtų su vaikais ir paaiškintų, kad su mama ir tėčiu taip elgtis netinka. Kurie pedagogai turi patirties tinkamai suteikti tėvams informacijos, labai greitai matyti rezultatai ir vaiko mamą ar tėtį žeminantis elgesys greitai liaunasi. Labai gerai, kai vyksta pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas. Tada galima daug greičiau sukurti harmoningas vaikų ugdymosi sąlygas, kuriose jie greitai išmoksta tinkamai elgtis su tėvais. Labai svarbu padėti išsiugdyti pagarbų elgesį su tėvais, nes nebūna taip, kad vaikystėje elgiasi negražiai, o štai vieną dieną įvyksta stebuklas ir kardinaliai pasikeičia vaiko elgesys. Tam reikia padėti vaikui nuo pat ankstyvos vaikystės.
Kitas svarbus momentas yra tėvų tarpusavio susitarimas, kurio privalote laikytis – netinkamo elgesio stabdymas paaiškinant vaikui, kad negalima nei su mama, nei su tėčiu ar kitais žmonėmis elgtis netinkamai, koks elgesys yra tinkamas.
Šeimos laimė – bendra veikla, paremta pasitikėjimu vienas kitu, kuris atsiranda kalbantis ir veikiant (Sigitos Burvytės nuotr.).
Jeigu patys negalite sutarti, nebijokite klausti ir ieškoti sprendimų. Turiu nemažai gerų pavyzdžių, kai pagalbos tėvai sulaukia iš pedagogų, kurie pataria, kokią poziciją užimti, parenka tinkamų žodžių ir palaiko. Svarbu, kad pedagogas būtų savo srities profesionalas ir į vaikų ugdymą žiūrėtų plačiau, tinkamai suteiktų tėvams informacijos apie vaiko netinkamą elgesį, kad tėvai žinotų ką ir į ką turi keisti. Yra pedagogų ar pagalbos vaikui specialistų, kurie pradeda suvokti, kad norint padėti vaikams, vien jų pastangų nepakanka, labai svarbu išgirsti, ką sako tėvai, ką jie kalba apie jiems iškylančius sunkumus. Išryškėja, kad neveiksmingi tėvams yra patarimai ar nurodinėjimai, ką jie turi daryti su savo vaikais, kur kas daug veiksmingesnis yra aiškus problemos įvardijimas ir jos sprendimo ieškojimas kartu (Borg, 2006).
Kaip sutarti tarpusavyje, kai skiriasi požiūriai į vaikų auklėjimą? Štai kur yra didysis menas, kuris reikalauja abiejų sumanumo ir valios pastangų laikantis susitarimų ir pagarbaus požiūrio vienas į kitą net tokiose situacijose, kai skiriasi požiūris į vaikų ugdymą.
Pirmiausia turite vadovautis šiomis nuostatomis:
1. Visi žmonės yra geri, net tada, kai pyksta vienas ant kito.
2. Antroji pusė gali turėti savo požiūrį į vaikų ugdymą ir jis gali skirtis nuo jūsų. Dėl to jis/ji nėra blogesnis (-ė) ar neturi teisės realizuoti savo požiūrio vaikų ugdymo situacijose.
3. Tiek tėtis, tiek mama turi po lygiai teisių į vaikų ugdymą.
Iš pradžių tiek. Jeigu nepavyks susitarti, nebijokite kreiptis pagalbos. Atminkite, kad neišsprendžiamų situacijų nėra. Yra tik norintys rasti pozityvius vaikų ugdymo sprendimo būdus ir paliekantys tas situacijas bei jų sprendimą savieigai. Žinokite, kad ne visada savieigai palikta problema išsisprendžia tėvų ir vaikų naudai. Tai gali būti jums ir jūsų vaikams nepalankus problemos sprendimas.
Tad ką konkrečiai turite daryti? Kokia turėtų būti veiksmų seka?
1. Kalbėtis faktų, o ne emocijų kalba.
2. Susitarti, kaip galite vienas kitam padėti, kai esate užvaldyti stiprių emocijų.
3. Kokie turėtų būti konkretūs pagalbos veiksmai ir žodžiai probleminėse vaikų ugdymo situacijose, kad galėtumėte kuo greičiau jas išspręsti.
Humoras – aukščiausia proto viršūnė ir visada gelbsti. Paprasčiau žiūrėkite į esamą situaciją (Sigitos Burvytės nuotr.).
Keletas būdų, kaip mokytis sugyventi ir susitarti tarpusavyje, kurie jums turėtų padėti rasti savų būdų ir metodų greitai išspręsti problemines vaikų ugdymo situacijas. Pvz., simbolių ir ženklų aptarimas, kurie turi tam tikrą prasmę. Šie simboliai turi būti abiem priimtini ir priminti, kad reikia imtis susitartų veiksmų, nors tuo metu norisi veikti spontaniškai.
Jeigu sutarėte, kad probleminėje vaikų ugdymo situacijoje vieną kartą vienas, o kitą kartą kitas ištiesite ranką susitaikyti, tai ir reikia daryti. Labai svarbu, kad tie susitarimai ir būtų vykdomi, nors bus labai sunku. Jeigu vienas tiesia ranką, kitas būtinai turi atsakyti tuo pačiu, t. y. irgi ištiesti ranką. Jeigu patiems nepavyksta rasti abiem priimtino sprendimo, nebijokite kreiptis pagalbos – mes pasirengę jums padėti. Ta pagalba bus kitokia, paremta Pozityvios tėvystės sprendimų teorija, kuri bus pateikta įdomiai, žaismingai ir remiantis sumaniosios edukacijos principais. Pozityvios tėvystės sprendimų teorija bus vykdoma pasitelkus tiek gyvą žodį, tiek virtualią mokymų erdvę. Kviečiame prisijungti ir pasidalinti savo gerosiomis patirtimis sprendžiant skirtingų požiūrių į vaikų ugdymą problemines situacijas šeimoje. Pasidalinkite savo šeimos autentiškomis pozityviomis patirtimis, kaip jums pavyko rasti sutarimą, kai požiūriai į vaikų ugdymą skiriasi, išgirstant vienas kitą ir nežeminant vienas kito turimų patirčių bei požiūrių, kaip jums pavyko priimti sprendimus, parodant vienas kitam pagarbą ir pasitikėjimą, kad esate patys geriausi tėvai savo vaikams.
Kartais suvaldyti emocijas padeda gamtos vaizdai ar žvilgsnis pro langą (Sigitos Burvytės nuotr.).
Rašykite mums ir dalinkitės gerosiomis patirtimis sprendžiant skirtingų požiūrių į vaikų ugdymą problemines situacijas konsultacijos.tevams@gmail.com.
Jeigu norėsite ieškoti sprendimų kartu su kitomis vaikų ugdymo rūpesčių ar klausimų turinčiomis šeimomis linksmai leidžiant laiką ir atrandant savo šeimos autentišką tapatumą, kviečiame prisijungti prie šeimų stovyklos „Tėvai vaikams – vaikai tėvams“, kuri vyks 2019 m. liepos 22–26 d. Tvenkinių g. 8, Varkalių k., Plungės r.
Registruokitės el. paštu konsultacijos.tevams@gmail.com.
Šaltiniai:
Борг, Д. (2006). Сила убеждения. Искусство оказывать влияние на людей. Москва: Претекст, 257.
Burvytė, S. (2016). Tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, pozityviosios tėvystės suvokimas. Socialinis ugdymas: mokslo darbai. Socialinė partnerystė ir inovacijos, 44(3).
Burvytė, S. (2018). Tėvai vaikams – vaikai tėvams. Atsakinga tėvystė. Metodinė priemonė studentams, tėvams ir kitiems ugdytojams. Vilnius: LEU leidykla, 50.
Burvytė, S. (2015). Apie kokybišką pedagogo sąveiką su vaiko tėvais. Prieiga per internetą: https://www.ikimokyklinis.lt/index.php/straipsniai/specialistams/apie-kokybiska-pedagogo-saveika-su-vaiko-tevais/17553.
Senior, J. (2015). Tėvystės paradoksai. Kaip vaikai keičia tėvų gyvenimą. Vilnius: Alma littera, 332.
VDU Švietimo akademijos docentė,
VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorė dr. Sigita Burvytė
www.ugdykim.lt
www.ugdykimkartu.lt
© Sigita Burvytė, 2019
© VšĮ „Vaikų ugdymas“, 2019
Kūriniui taikoma CC BY 4.0 licencija, kuri leidžia neribotą kūrinio ar jo dalių panaudą su privaloma sąlyga nurodyti autorių ir pirminį šaltinį.
Būsimos mamos ir tėčiai skirtingai įsivaizduoja būsimus tėvystės džiaugsmus, mano, kad puikiai sutars vaikų ugdymo klausimais, o partnerio požiūris į vaikų ugdymą yra toks pat, kaip ir jų (Senior, 2015), bet retas kuris pagalvoja apie galimus nesutarimus, pvz., į kokią mokyklą leis, jeigu vienas yra lietuvis, o kitas – rusų ar kitos tautybės. Tad kokią mokyklą vaikui išrinkti – lietuvių ar rusų? Yra ir tokių jaunų žmonių, kurie supranta, kad sutarimo šiais ir kitais klausimais neras, todėl nusprendžia ieškoti kito partnerio ar partnerės savo būsimiems vaikams. Bet ne visus niuansus galime numatyti ir aptarti dar prieš tapdami tėvais. Vis tiek bus situacijų, kai skirtingi požiūriai trukdys lengvai rasti sutarimą, reikės įdėti pastangų, kad pavyktų susitarti tarpusavyje.
Tiek tėčiai, tiek mamos nori visa ko geriausio savo vaikams. Tik ką daryti, kai, gimus vaikui, išryškėja, kad į tam tikras jo ugdymo situacijas – maitinimą, grūdinimą, savarankiškumo skatinimą ir kitas – tėčio ir mamos požiūriai skiriasi? Ką daryti, jeigu nuo mūsų sukuriamos aplinkos ankstyvoje vaikystėje priklausys vaiko gyvensenos modelis, elgesio įpročiai, kurie turės tiesioginės reikšmės žmogaus gyvenimo kokybei bei laimės pojūčiui. Kiekvienas esame užaugę skirtingomis sąlygomis, kiekvieno iš mūsų patirtys yra skirtingos ir kiekvienas skirtingais būdais bei auklėjimo metodais siekiame tų pačių arba skirtingų rezultatų. Dažniausiai mamos rūpinasi vaiko gyvenimo kokybe ir gerove čia ir dabar, kad vaikas būtų pavalgęs, švarus, nesirgtų, o tėčiai dažniau projektuoja kasdienes vaikų ugdymo situacijas, galvodami apie jų ateitį ir kaip tai atsilieps jų gyvenimo kokybei ateityje.
Į esamą situaciją pažvelkite vaiko akimis. Gal tai motyvuos ieškoti sutarimo (Sigitos Burvytės nuotr.).
Kokia sunki dilema iškyla poros tarpusavio santykiams, kai abu myli savo atžalas, bet niekaip negali rasti bendro sutarimo. Dažnu atveju, užuot kiekvienas maksimaliai pagal galimybes atsiduotume vaikų ugdymui, užsiimame vienas kito auklėjimu, o tada vaikams lieka puiki galimybė mumis manipuliuoti arba užsiimti saviugda… Tad siekdami vaikų gerovės turime sukurti harmoningus tarpusavio santykius, kad vaikai neturėtų galimybės mumis manipuliuoti. Suprantu, kad daugelis manote, jog tai neįmanoma misija… Jeigu tikitės, kad tai atsitiks savaime, vieną dieną jūsų partneris ims ir pakeis požiūrį, tada viskas gerai, bet gali atsitikti ir taip, kad pakeis požiūrį ne jūsų naudai. Kas tada? Rinkotės ir suradote vienas kitą iš tūkstančių, o susidūrę su skirtingais požiūriais į vaikų ugdymą esate pasirengę pasiduoti ir nuleidžiate rankas net nepabandę padirbėti ties šia tarpusavio santykių spraga? Klystate, jeigu manote, kad geri tarpusavio santykiai atsiranda savaime, ties tuo reikia daug padirbėti, bet turite dirbti abu. Jeigu abu esate pasiryžę brandinti tarpusavio santykius, tada pirmyn.
Pirmas žingsnis ir labai svarbus jau padarytas – pripažinote, kad požiūris į vaikų ugdymą gali skirtis, o į vaiko ugdymą vienodas teises turi tiek mama, tiek tėtis.
Kitas etapas – ne mažiau svarbus. Reikia imtis konkrečių žingsnių ir veiksmų, vien nuo mintijimo problemos neišsisprendžia. Tad pradėkite veikti.
Kokių dažniausiai žingsnių griebiasi poros, kai ieško probleminių vaikų ugdymo situacijų sprendimo? Ogi pačių įvairiausių. Tiek tėčiai, tiek mamos užuovėjos ir užtarimo ieško pas savo tėvus, kiti diskutuoja su draugais, treti iš nevilties, kad negali įtikinti savo antrųjų pusių ir mano, kad jos yra neteisios vaikų ugdymo tam tikrose situacijose ir jaučiasi esantys teisūs, ima guostis toliau nuo šeimos ar artimų draugų rato esantiems žmonėms, pvz., auklėtojoms, mokytojoms ir kt. Pvz., tėčiais skundžiasi, kad mamos nerūpestingai auklėja vaikus ir kad jie negali su jomis sutarti vaikų auklėjimo klausimais arba atvirkščiai – mamos guodžiasi auklėtojoms ir kitiems ugdytojams. Kai pasiguodžiame, mums patiems lyg ir palengvėja, bet požiūriai į tą problemą nepasikeičia ir problema neišsisprendžia. Jeigu tėvai nieko nekeičia vaikų auklėjimo probleminėse situacijose, toliau kiekvienas laikosi savo požiūrio ir, užuot auklėję vaikus, pereina prie vienas kito auklėjimo, jeigu tos situacijos tik dažnėja, vaikai greitai suvokia, kuris iš tėvų yra emociškai stipresnis arba kurio žodis yra paskutinis. Supranta, kad šioje situacijoje reikia klausyti vieno, o kitoje – šito, nes labiau apsimoka. Vaikai iki 5–6 metų pasaulį pažysta per emocijas, stebėdami kitų emocines reakcijas ir taip atsirinkdami labiausiai apsimokantį elgesio modelį.
Kiekvienas turime sugyvenimo tarpusavyje patirties, tad turime išmokti ją priimti ir gerbti, kartu ieškoti sugyvenimo tarpusavyje būdų, kuriuos norėtume perduoti savo vaikams (Sigitos Burvytės nuotr.).
Kas vyksta toliau ir su kokiomis vaikų elgesio pasekmėmis tenka susidurti tėvams dėl negebėjimo susitarti tarpusavyje ir parodyti pagarbą vienas kito turimai vaikų auklėjimo patirčiai bei požiūriui? Jeigu vieni kitus kritikuojate vaiko akivaizdoje ir jis tai mato, vaikas pradeda neklausyti to, kuris dažniausiai nusileidžia partneriui, greitai pajunta, kieno žodis yra paskutinis. Dažnesniu atveju tai būna mamos, bet būna ir atvirkščiai – vaikai pradeda elgtis nepagarbiai su vienu iš tėvų, o kitas dėl to nieko vaikui nesako. Pvz., mama ateina pasiimti vaiko iš darželio, o šis pradeda ją spardyti ir negražiai kalbėti, kai ši liepia sūnui rengtis. Auklėtoja mato, kad toks vaiko elgesys su mama tik prastėja. Kai ateina sūnaus pasiimti tėtis, jis su juo elgiasi pagarbiai ir tinkamai, bet tėtis guodžiasi auklėtojai, kad nesusikalba su žmona vaikų auklėjimo klausimais. Visų pedagogų prašau pasikalbėti akis į akį su tais tėvais, prie kurių vaikai elgiasi tinkamai, ir suteikti informacijos apie vaikų netinkamą elgesį su mama/tėčiu, kad jie pasikalbėtų su vaikais ir paaiškintų, kad su mama ir tėčiu taip elgtis netinka. Kurie pedagogai turi patirties tinkamai suteikti tėvams informacijos, labai greitai matyti rezultatai ir vaiko mamą ar tėtį žeminantis elgesys greitai liaunasi. Labai gerai, kai vyksta pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas. Tada galima daug greičiau sukurti harmoningas vaikų ugdymosi sąlygas, kuriose jie greitai išmoksta tinkamai elgtis su tėvais. Labai svarbu padėti išsiugdyti pagarbų elgesį su tėvais, nes nebūna taip, kad vaikystėje elgiasi negražiai, o štai vieną dieną įvyksta stebuklas ir kardinaliai pasikeičia vaiko elgesys. Tam reikia padėti vaikui nuo pat ankstyvos vaikystės.
Kitas svarbus momentas yra tėvų tarpusavio susitarimas, kurio privalote laikytis – netinkamo elgesio stabdymas paaiškinant vaikui, kad negalima nei su mama, nei su tėčiu ar kitais žmonėmis elgtis netinkamai, koks elgesys yra tinkamas.
Šeimos laimė – bendra veikla, paremta pasitikėjimu vienas kitu, kuris atsiranda kalbantis ir veikiant (Sigitos Burvytės nuotr.).
Jeigu patys negalite sutarti, nebijokite klausti ir ieškoti sprendimų. Turiu nemažai gerų pavyzdžių, kai pagalbos tėvai sulaukia iš pedagogų, kurie pataria, kokią poziciją užimti, parenka tinkamų žodžių ir palaiko. Svarbu, kad pedagogas būtų savo srities profesionalas ir į vaikų ugdymą žiūrėtų plačiau, tinkamai suteiktų tėvams informacijos apie vaiko netinkamą elgesį, kad tėvai žinotų ką ir į ką turi keisti. Yra pedagogų ar pagalbos vaikui specialistų, kurie pradeda suvokti, kad norint padėti vaikams, vien jų pastangų nepakanka, labai svarbu išgirsti, ką sako tėvai, ką jie kalba apie jiems iškylančius sunkumus. Išryškėja, kad neveiksmingi tėvams yra patarimai ar nurodinėjimai, ką jie turi daryti su savo vaikais, kur kas daug veiksmingesnis yra aiškus problemos įvardijimas ir jos sprendimo ieškojimas kartu (Borg, 2006).
Kaip sutarti tarpusavyje, kai skiriasi požiūriai į vaikų auklėjimą? Štai kur yra didysis menas, kuris reikalauja abiejų sumanumo ir valios pastangų laikantis susitarimų ir pagarbaus požiūrio vienas į kitą net tokiose situacijose, kai skiriasi požiūris į vaikų ugdymą.
Pirmiausia turite vadovautis šiomis nuostatomis:
1. Visi žmonės yra geri, net tada, kai pyksta vienas ant kito.
2. Antroji pusė gali turėti savo požiūrį į vaikų ugdymą ir jis gali skirtis nuo jūsų. Dėl to jis/ji nėra blogesnis (-ė) ar neturi teisės realizuoti savo požiūrio vaikų ugdymo situacijose.
3. Tiek tėtis, tiek mama turi po lygiai teisių į vaikų ugdymą.
Iš pradžių tiek. Jeigu nepavyks susitarti, nebijokite kreiptis pagalbos. Atminkite, kad neišsprendžiamų situacijų nėra. Yra tik norintys rasti pozityvius vaikų ugdymo sprendimo būdus ir paliekantys tas situacijas bei jų sprendimą savieigai. Žinokite, kad ne visada savieigai palikta problema išsisprendžia tėvų ir vaikų naudai. Tai gali būti jums ir jūsų vaikams nepalankus problemos sprendimas.
Tad ką konkrečiai turite daryti? Kokia turėtų būti veiksmų seka?
1. Kalbėtis faktų, o ne emocijų kalba.
2. Susitarti, kaip galite vienas kitam padėti, kai esate užvaldyti stiprių emocijų.
3. Kokie turėtų būti konkretūs pagalbos veiksmai ir žodžiai probleminėse vaikų ugdymo situacijose, kad galėtumėte kuo greičiau jas išspręsti.
Humoras – aukščiausia proto viršūnė ir visada gelbsti. Paprasčiau žiūrėkite į esamą situaciją (Sigitos Burvytės nuotr.).
Keletas būdų, kaip mokytis sugyventi ir susitarti tarpusavyje, kurie jums turėtų padėti rasti savų būdų ir metodų greitai išspręsti problemines vaikų ugdymo situacijas. Pvz., simbolių ir ženklų aptarimas, kurie turi tam tikrą prasmę. Šie simboliai turi būti abiem priimtini ir priminti, kad reikia imtis susitartų veiksmų, nors tuo metu norisi veikti spontaniškai.
Jeigu sutarėte, kad probleminėje vaikų ugdymo situacijoje vieną kartą vienas, o kitą kartą kitas ištiesite ranką susitaikyti, tai ir reikia daryti. Labai svarbu, kad tie susitarimai ir būtų vykdomi, nors bus labai sunku. Jeigu vienas tiesia ranką, kitas būtinai turi atsakyti tuo pačiu, t. y. irgi ištiesti ranką. Jeigu patiems nepavyksta rasti abiem priimtino sprendimo, nebijokite kreiptis pagalbos – mes pasirengę jums padėti. Ta pagalba bus kitokia, paremta Pozityvios tėvystės sprendimų teorija, kuri bus pateikta įdomiai, žaismingai ir remiantis sumaniosios edukacijos principais. Pozityvios tėvystės sprendimų teorija bus vykdoma pasitelkus tiek gyvą žodį, tiek virtualią mokymų erdvę. Kviečiame prisijungti ir pasidalinti savo gerosiomis patirtimis sprendžiant skirtingų požiūrių į vaikų ugdymą problemines situacijas šeimoje. Pasidalinkite savo šeimos autentiškomis pozityviomis patirtimis, kaip jums pavyko rasti sutarimą, kai požiūriai į vaikų ugdymą skiriasi, išgirstant vienas kitą ir nežeminant vienas kito turimų patirčių bei požiūrių, kaip jums pavyko priimti sprendimus, parodant vienas kitam pagarbą ir pasitikėjimą, kad esate patys geriausi tėvai savo vaikams.
Kartais suvaldyti emocijas padeda gamtos vaizdai ar žvilgsnis pro langą (Sigitos Burvytės nuotr.).
Rašykite mums ir dalinkitės gerosiomis patirtimis sprendžiant skirtingų požiūrių į vaikų ugdymą problemines situacijas konsultacijos.tevams@gmail.com.
Jeigu norėsite ieškoti sprendimų kartu su kitomis vaikų ugdymo rūpesčių ar klausimų turinčiomis šeimomis linksmai leidžiant laiką ir atrandant savo šeimos autentišką tapatumą, kviečiame prisijungti prie šeimų stovyklos „Tėvai vaikams – vaikai tėvams“, kuri vyks 2019 m. liepos 22–26 d. Tvenkinių g. 8, Varkalių k., Plungės r.
Registruokitės el. paštu konsultacijos.tevams@gmail.com.
Šaltiniai:
Борг, Д. (2006). Сила убеждения. Искусство оказывать влияние на людей. Москва: Претекст, 257.
Burvytė, S. (2016). Tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, pozityviosios tėvystės suvokimas. Socialinis ugdymas: mokslo darbai. Socialinė partnerystė ir inovacijos, 44(3).
Burvytė, S. (2018). Tėvai vaikams – vaikai tėvams. Atsakinga tėvystė. Metodinė priemonė studentams, tėvams ir kitiems ugdytojams. Vilnius: LEU leidykla, 50.
Burvytė, S. (2015). Apie kokybišką pedagogo sąveiką su vaiko tėvais. Prieiga per internetą: https://www.ikimokyklinis.lt/index.php/straipsniai/specialistams/apie-kokybiska-pedagogo-saveika-su-vaiko-tevais/17553.
Senior, J. (2015). Tėvystės paradoksai. Kaip vaikai keičia tėvų gyvenimą. Vilnius: Alma littera, 332.
VDU Švietimo akademijos docentė,
VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorė dr. Sigita Burvytė
www.ugdykim.lt
www.ugdykimkartu.lt
© Sigita Burvytė, 2019
© VšĮ „Vaikų ugdymas“, 2019
Kūriniui taikoma CC BY 4.0 licencija, kuri leidžia neribotą kūrinio ar jo dalių panaudą su privaloma sąlyga nurodyti autorių ir pirminį šaltinį.