Žaidžiantis pedagogas ir vaikų emocinių-socialinių įgūdžių ugdymas

2019 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto lopšelis-darželis „Vieversys“ ir VšĮ „Vaikų ugdymas“ kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija ir Vilniaus miesto savivaldybe organizavo Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų metodinę-praktinę konferenciją „Žaidžiantis pedagogas ir vaikų emocinių-socialinių įgūdžių ugdymas“. Konferencijos tikslas buvo sudaryti sąlygas gerosios patirties sklaidai ugdant vaikų emocinius-socialinius įgūdžius bei pedagogų, švietimo pagalbos specialistų, tėvų ir kitų ugdytojų pozityvaus bendradarbiavimo ir partnerystės tinklo plėtrai Vilniaus mieste, siekiant pasidalinti žiniomis bei žaidimų idėjomis ugdant laimingą žmogų nuo pat vaikystės.

Konferencijos dalyviai (Sigitos Burvytės nuotr.).

Konferencijoje savo inovatyviais vaikų emocinių-socialinių įgūdžių ugdymo metodais dalinosi įvairių įstaigų pedagogai: Vilniaus lopšelių-darželių „Vieversys“, „Ozas“, „Gluosnis“, „Žiedas“, „Puriena“, „Giraitė“, „Justinukas“; Vilniaus miesto specialiojo lopšelio-darželio „Žolynėlis“, darželio-pradinės mokyklos „Prasminga vaikystė“ pedagogai ir Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos socialinės pedagogikos bakalauro studijų studentai.

Konferencijos moderatorės Vilniaus lopšelio-darželio „Vieversys“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rita Pojarkova ir socialinė pedagogė Sandra Zabalevičienė bei Všį „Vaikų ugdymas“ direktorė, VDU docentė dr. Sigita Burvytė klausytojus įtraukė į įvairias patyrimines socioemocinio intelekto ugdymo edukacines veiklas. Moderatorių inicijuotos gyvosios edukacijos veiklos padėjo klausytojams būti aktyviais konferencijos dalyviais.

VšĮ „Vaikų ugdymas“ ir VDU Švietimo akademijos docentė dr. Sigita Burvytė savo pranešime „Sumanus pedagogas – žaidžiantis pedagogas“ akcentavo pedagogo asmenybės svarbą, kuris yra aktyvus vaikų žaidimų dalyvis ir sumaniosios edukacijos pagalba sugeba paskatinti, nukreipti vaikus į savarankišką emocinių-socialinių įgūdžių saviugdą.

Žaidžiantis pedagogas – sumanus pedagogas (Sigitos Burvytės nuotr.).

Vilniaus lopšelio-darželio „Vieversys“ pedagogės Vilija Repečkienė ir Janina Gediunienė pranešime „Socialinių-emocinių įgūdžių ugdymas integruojant spalvas“ pristatė savo vykdytą projektą su 2–3 metų vaikais. Projekto ,,Gražios spalvos aplink mus“ pagrindiniai siekiai buvo paskatinti vaikų vidinę motyvaciją džiugiai kūrybinei veiklai susipažįstant su pagrindinėmis spalvomis. Pedagogės siekė, kad vaikai gebėtų jas atskirti ir teisingai įvardyti spalvos pavadinimą. Pedagogės, pasitelkusios spalvas, padėjo vaikams atpažinti emocijas, įvardyti ir valdyti jausmus, suprasti, kaip jaučiasi kitas. Atsižvelgiant į vaikų amžių, jų turimas žinias ir patirtį, įgyvendindamos projektą autorės naudojo įvairius metodus.

Spalvotos pokalbio pagalvėlės (Vilijos Repečkienės ir Janinos Gediunienės nuotr.).
Tyrinėjimai ir eksperimentai (Vilijos Repečkienės ir Janinos Gediunienės nuotr.).

Vilniaus lopšelio-darželio „Ozas“ mokytoja Jurgita Riaubytė ir pavaduotoja ugdymui Virginija Bartkuvienė pranešime „Empatijos, draugiškumo ugdymas per pasakas ir žaidybines situacijas“ pristatė inovatyvius vaikų komunikacijos metodus, kurie paremti vaikų patyriminiu ugdymu. Vaikai, liesdami šiurkščius ir minkštus paviršius, savo pojūčius susieja su žodžių prasme. Pranešimo autorės švelnius ir šiurkščius žodžius aptarė su vaikais ir išsiaiškino, kokią emociją jie sukelia kitam žmogui: švelnūs žodžiai pakelia nuotaiką, suteikia motyvacijos, nuteikia pozityviai, o šiurkštūs – skaudina, liūdina, žeidžia jausmus ir širdį. Vaikams jos davė paliesti skirtingų paviršių daiktus, kad vaikai pajustų ir žodžių prasmę susietų su pojūčiais. Pedagogės, žaisdamos su vaikais, suko gerų darbų ratilus ir statė gerų žodžių pilis.

Žodžių magija (Jurgitos Riaubytės nuotr.).
Švelnūs ir šiurkštūs žodžiai (Jurgitos Riaubytės nuotr.).

Vilniaus lopšelio-darželio „Vieversys“ pedagogė Aušrinė Valackienė pranešime „Emocinių-socialinių įgūdžių ugdymas vykdant „Kimochis“ programą“ pristatė esmines socialines-emocines kompetencijas: savęs pažinimo, valdymo, socialinio pažinimo (gebėjimo suprasti, kaip jaučiasi kiti), santykių kūrimo, įgūdžių ugdymo, atsakingumo priimant sprendimus, ugdymo galimybes taikant „Kimochis“ programą.

Vaikai mokosi atpažinti įvairius jausmus (Aušrinės Valackienės nuotr.).
Ugdomos vaikų esminės socialinės-emocinės kompetencijos (Aušrinės Valackienės nuotr.).

Vilniaus miesto specialiojo lopšelio-darželio „Žolynėlis“ vyresnioji logopedė ir vyresnioji mokytoja Jurgita Dranseikienė ir  mokytoja Monika Stuglytė pranešime „Pozityvi socializacija aktyvaus ugdymo procese“ akcentavo pozityvią socializaciją ir jos svarbą ugdant vaikų socialinius ir emocinius įgūdžius. Autorės pabrėžė, kad vaikų socializacija – nuoseklus adaptavimasis juos supančių žmonių bendrijoje. Prelegentės išskyrė, kad socializacijos metu vaikas prisitaiko prie įvairios socialinės aplinkos, tampa socialus gyvendamas tarp žmonių, perimdamas žmogiškųjų santykių įvairovės patirtį, suvokia save, įgyja tapatumo ir išskirtinumo iš kitų jausmą, pradeda mokytis ir mėgdžioti kitus. Pranešėjos pristatė įvairias priemones.

Ką matau, tą liečiu (Jurgitos Dranseikienės ir Monikos Stuglytės nuotr.).
Sensorinė lenta (Jurgitos Dranseikienės ir Monikos Stuglytės nuotr.).

Vilniaus miesto lopšelio-darželio „Giraitė“ meninio ugdymo mokytoja metodininkė Gražina Makelienė įkvepiančiu pranešimu „Emocinio intelekto lavinimas muzikinėje veikloje“ įtraukė mus į gyvą pristatymą ir leido pajusti, kad turime nuolat ugdyti emocinį intelektą stebėdami aplinką ir dalyvaudami socialiniame gyvenime, nes emocinis intelektas nėra matematika. Tai yra nuolatinė žmogaus būsena, bendravimas, komunikavimas, jis naudojamas nuo tos akimirkos, kai išlipame iš lovos iki vėl į ją atsigulame, net kai miegame, nes emocinis intelektas lemia, kaip žmogus elgiasi tiek su savimi, tiek su kitais.

Emocinio intelekto lavinimas pasitelkus muziką (Gražinos Makelienės nuotr.).
Emocinio intelekto lavinimas kitaip (Gražinos Makelienės nuotr.).

Vilniaus lopšelio-darželio „Vieversys“ vyresnioji mokytoja Alvyda Kirdeikienė ir socialinė pedagogė Sandra Zabalevičienė pranešime „Mokomės patirti emocijas žaisdami“ įtraukė mus į žaidimų pasaulį, panaudodamos sensorines priemones, šviesos stalą, vaidybines situacijas bei emociukus (angl. emoji).

Pojūčių stimuliavimas (Alvydos Kirdeikienės ir Sandros Zabalevičienės nuotr.).
Šviesos stalas – emocijų išraiškos lobynas (Alvydos Kirdeikienės ir Sandros Zabalevičienės nuotr.).

Darželio-pradinės mokyklos „Prasminga vaikystė“ mokytoja Gintarė Visockė-Vadlugė pristatė pranešimą „Pozityvi pedagogika ugdant vaikų socialinius-emocinius įgūdžius“, kuriame akcentavo pozityvios aplinkos svarbą. Pranešime teigiamą aplinką ji įvardija kaip mokymosi aplinką, kurioje per patirtį skatina mąstyti, pozityviai elgtis. Pranešėja akcentavo, kad draugiškas elgesys kuria draugišką aplinką, o mokytojas, auklėtojas, pedagogas yra pozityvus pavyzdys. Ji pabrėžė, kad pedagoginė veikla turi skatinti pozityvumą. Remiantis Mia O‘Brien ir Levon Blue (2016), pozityvumą skatina auklėtojos malonus balso tonas ir pozityvūs žodžiai; pozityvus bendravimas su vaikais ir tėvais; ryšys su kiekvienu vaiku ir tėvais – emocinis santykis; socialinių santykių reikšmė visose aplinkose; pedagoginė praktinė patirtis vaidina reikšmingą vaidmenį. Pranešėja ragino visus mėgautis savo darbu ir akcentavo, kad darbas džiugina, kai darome tai, ką mokame ir galime padaryti geriausiai.

Pozityvi konferencijos aplinka (Gintarės Visockės-Vadlugės nuotr.).

Vilniaus lopšelio-darželio „Justinukas“ direktorės pavaduotoja ugdymui Margarita Jankunec pranešime ,,Patirtinis ugdymas – alfa kartos vaikų socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo prielaida“ sumaniai susieja savo parnešimo mintis su visų pranešėjų įžvalgomis. Pranešėja akcentavo, kaip svarbu visai bendruomenei kartu ugdyti vaikų emocinius-socialinius įgūdžius ir tik esant pozityviems tarpusavio santykiams galima pasiekti norimų rezultatų. Prelegentė pabrėžę, kad

šiuolaikiniai vaikai visiškai kitokie, nei buvo jų tėvai. Jie pasižymi aktyvumu, novatorišku mąstymu, o  šiuolaikinės technologijos tapusios neatsiejama jų gyvenimo dalimi. Nemokėdami dar kalbos jie jau sugeba atsisiųsti žaidimą.

Margarita Jankunec pabrėžė, kad šios kartos vaikams reikalinga ypatinga meilė, pripažinimas jų individualumo, palaikymas. Vaikai negirdi moralų, nejaučia gėdos jausmo yra individualistai, egoistai, neturi empatijos. Vaikai visada nori būti pirmi, negeba pralaimėti, nori būti geriausiais ir yra svarbūs patys sau  ir tikisi to ir iš pedagogų, tačiau turi autoriteto stoką. Anksčiau pedagogas buvo gerbiamas, tik dėl to, kad jis yra pedagogas, o šiuolaikinių vaikų pagarbą ir pasitikėjimą reikia nusipelnyti.

Pranešėja akcentavo, kad Alfa kartos vaikai labiau pasitiki savimi, yra drąsesni, nebijo reikšti savo nuomonės, rizikuoti, nori patys ieškoti informacijos, pamatyti, išgirsti, veikti, kurti realioje aplinkoje, o ne žiūrinėti paveikslėlius ar klausytis pasakojimų. Šiuolaikinių vaikų ugdymas ne kalbėjimas, o veikla. Auksinė šiuolaikinė vaikų taisyklė – vaikai daro tai ką rodome, bet ne ką jiems sakome. Alfa kartos vaikams yra labai svarbi veiklos prasmė ir jeigu jos neįžvelgia, dar veiklai neprasidėjus atsisako dalyvauti. Vaikai nemoka būti tyloje, jiems sunku išgirsti kitą.

Stendiniai pranešimai ir metodinės priemonės išsiskyrė originalumu, autentišku tapatumu, buvo kupini sumaniosios edukacijos.

Vilniaus miesto lopšelio-darželio „Vieversys“ direktorė Indrė Krištolaitytė ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rita Pojarkova buvo šios konferencijos iniciatorės. Jos nuosekliai plėtoja šios konferencijos idėjas savo įstaigoje, pozityvumu ir pagalba pedagogams, tėvams bei pagalbos vaikui specialistams telkia ikimokyklinio ugdymo įstaigą nuosekliai dirbti vaikų gerovei ugdant vaikų emocinį ir socialinį raštingumą.

VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorė, VDU docentė dr. Sigita Burvytė

© Sigita Burvytė, 2019

© VšĮ „Vaikų ugdymas“, 2019

Kūriniui taikoma CC BY 4.0 licencija, kuri leidžia neribotą kūrinio ar jo dalių panaudą su privaloma sąlyga nurodyti autorių ir pirminį šaltinį.