Vaikų leistino elgesio ribų nustatymas

Kodėl, ugdant laimingą žmogų, apie vaikų leistino elgesio ribų nustatymą reikia kalbėtis nuo ankstyvos vaikystės?

Pirmiausia pasitikėti savo vidine intuicija, kuri tėvų niekada nepaveda, bet visada turėti, remiantis savo asmenine patirtimi arba kitų atliktais tyrimais, argumentuotą paaiškinimą, kodėl ir ar tinkamai elgiuosi su savo vaiku? Ko siekiu tokiu savo elgesiu ugdydama atžalas? Kokie tolesni mano tikslai ugdant vaikus? Ką tai duos vaikui ateityje?

Laimingas gyvenimas prasideda vaikystėje (Sigitos Burvytės nuotr.).

Kad galėtumėte teisingai atsakyti į šiuos klausimus ir pasirinkti tinkamiausią elgesį bei žodžius kurdami pasitikėjimu grįstus santykius su savo vaikais, Jūs turite nuolat dėmėtis savo vaiku, jį suprasti, pažinti, įsiklausyti į save, suprasti ir atpažinti, nuolat analizuoti savo jausmus. Svarbiausia – valdyti savo emocijas ir pagalvoti prieš ar jau įvykus konfliktinei situacijai, kas čia nutiko. Ar savo emocijų vedamas (-a) pasielgiau spontaniškai vaiko atžvilgiu ir panaudojau netinkamus būdus gindamas (-a) savo ribas arba siekdamas (-a) padėti ir apsaugoti savo vaiką nuo galimų pavojų čia ir dabar arba ateityje? Jeigu tai buvo tik pavienis atvejis, svarbu padaryti tinkamas išvadas, o jeigu tai kartojasi labai dažnai, reikia neatidėlioti ir kuo greičiau kreiptis pagalbos, kad padėtumėte sau. Padėję sau padėsite ir savo vaikams sukurti harmoningas ugdymosi sąlygas.

Smalsumas skatina vidinę pažinimo motyvaciją ir suteikia laimės pojūtį (Sigitos Burvytės nuotr.).

Tad kokios turi būti tos elgesio ribos ir kodėl tai taip svarbu? Tai vėlgi priklauso nuo kiekvieno iš mūsų, nuo vaikystės patirčių, išgyvenimų, „nuavėtų batų“, kuriuos avėjome tik mes. Kiekvienoje šeimoje yra skirtingos taisyklės ir skirtingi susitarimai. Jie yra autentiški ir būdingi tik tai šeimai. Ribos nustatomos susitarimais ir taisyklėmis. Ar jie geri, ar blogi, matuoja laikas ir kaip tai paveikia vaikų raidą vėlesnėse raidos stadijose. Todėl labai svarbu nepraleisti imliųjų vaikų raidos periodų ir tinkamai nustatyti vaikų leistino elgesio ribas, kad jie galėtų jaustis laimingi, gyvendami tarp kitų žmonių.

Saugūs potyriai džiugina (nuotraukos autorė Sigita Burvytė).

Mūsų patirtys iš vaikystės suformavo mūsų nuostatas į vaikų ugdymą ir leistino elgesio ribas. Niekur nepabėgsime nuo savo vaikystės, ji mus lydi visą gyvenimą, todėl turime labai gerai pažinti save, savo šaknis ir turimas patirtis, kad galėtume užsiimti saviugda, taptume geresniais ar pozityvesniais tėčiais ir mamomis savo vaikams. Prisiminkime, kaip vaikystėje susipažinome su žodžiu „negalima“, kokios emocijos tai lydėjo, kokių veiksmų griebėmės, kad išgyventume, ir kaip tai dabar veikia mūsų požiūrį į savo vaikų ugdymą bei leistino elgesio ribų nustatymą. Šia tema atlikta mokslinių tyrimų, kurie atskleidė, kad tėvams trūksta žinių ir gebėjimų pritaikyti turimas žinias vaikų ugdymosi situacijose nustatant elgesio ribas (Liobikienė, 2013; Burvytė, 2013, 2016, 2018; Nelsen, 2006). Tėvams sunku būti nuosekliems, išlikti užtikrintiems reikalaujant iš vaikų protingai laikytis jų amžių atitinkančių pareigų ir leisti jiems suprasti, kad jų gerovė – jų pačių rankose, kad jie gali pasirinkti daryti tai ar ne, tik patirs skirtingas natūralias savo elgesio pasekmes. Reikalavimai turi atitikti vaiko amžių. Tik tada jie bus protingi. Gyvenimas turi teikti žmogui džiaugsmo, tik nuo tėvų pozicijos priklauso, kiek jie sugebės padėti vaikams išsiugdyti vidinę pasaulio pažinimo motyvaciją ir tuo džiaugtis.

Tėvai kuria vaikų pažinimo aplinką (nuotraukos autorė Sigita Burvytė).

Tad posakis, kad vaikų likimas – tėvų rankose, ne iš piršto laužtas. Reti ir nuoseklūs reikalavimai padeda vaikui suprasti gyvenimo dėsnius. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dažnu atveju vaikas nėra „blogas“, kaip ir tėvai nėra „blogi“, jie tiesiog daug ko nežino, bet dėl to nežinojimo kenčia vaikai. Tad tėvų atsakinga tėvystė sudaro pagrindą domėtis pozityvios tėvystės principais ir jais vadovautis nustatant leistino elgesio ribas. Tyrimai atskleidė pagrindinius tėvų pozityvios tėvystės negebėjimo laikytis trikdžius. Vienas šių trikdžių būtų, jeigu tėvų keliami reikalavimai vaikui yra nesuprantami ir neatitinka jo amžiaus tarpsnių ir jis negali jų laikytis. Kitas svarbus aspektas yra tėvų negebėjimas būti nuosekliems, o tai klaidina vaikus (Burvytė, 2013, 2016, 2018; Nelsen, Erwin ir Duffy, 2007).

Kūrybai reikalinga sudaryti sąlygas nuo pat ankstyvosios vaikystės. Kūryba suteikia žmogui laimės pojūtį (nuotraukos autorė Sigita Burvytė).

Tad kiekvienas žmogus yra savo likimo kalvis. Kokius pagrindus jis susikuria vaikystėje, tokie jie išlieka visą gyvenimą, o tėvai yra pagrindiniai žmonės, kurie yra šalia vaiko nuo pat gimimo ir kurie kuria aplinkos sąlygas, kuriose vaikas ugdosi ir mokosi suprasti gyvenimo dėsnius bei pažįsta ir perpranta leistino elgesio ribas, kurios tampa asmenybės struktūros dalimi. Vieniems žmonėms vidinės leistino elgesio ribos padeda suprasti, kad pareigos suteikia teisių, o kitiems atrodo, jog kitų pareiga yra daryti juos laimingais žmonėmis. Tiek vieni, tiek kiti gali susikurti laimingą gyvenimą, tik tikimybė, kad tas, kuris jaučiasi pats atsakingas už savo laimę, sugebės susikurti laimę kasdienėse gyvenimiškose situacijos, yra didesnė. Jausdamas asmeninę atsakomybę už save ir kitus žmones bei vadovaudamasis nuostata, kad teisę naudotis tam tikromis privilegijomis turi tada, kai atlieka savo pareigas, žmogus turi galimybę pasidžiaugti savo pasiekimais, kad ir mažais kasdieniais, o tai ir suteikia laimės pojūtį.

Šaltiniai:

  1. Burvytė, S., 2013. Šeimos ir ikimokyklinio ugdymo institucijų bendradarbiavimas: pozityviosios tėvystės skatinimo aspektu = Cooperation between Family and Ppeschool Education Institutions From the Aspect of Promoting Positive Parenting. Socialinis ugdymas: mokslo darbai. Ugdymas šeimoje. 2013, Nr. 3 (35).  ISSN 1392-9569 p. 122-137.
  2. Burvytė, S., (2016) Tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, pozityviosios tėvystės suvokimas = Positive Parenthood Perception of Parents Raising Pre-school Children. Socialinis ugdymas: mokslo darbai.  Socialinė partnerystė ir inovacijos=Social Partnership and Inovations. 44 (3).
  3. Burvytė, S., Tėvai vaikams – vaikai tėvams. Atsakinga tėvystė: metodinė priemonė studentams, tėvams ir kitiems ugdytojams.  Vilnius: LEU leidykla, 2018, 50 p.
  4. Nelsen, J. (2011). Positive Discipline – The Classic Guide to Helping Children Develop Self-Discipline, Responsibility, Cooperation, and Problem-Solving Skills. Random House Publishing Group, 384.
  5. Nelsen, J., Erwin, Ch., and Duffy, R. (2007). Positive Discipline for Preschoolers: for their early years – raising children who are Responsible, Respectful and Resourceful (Positive Discipline Library). Prieiga per internetą: https://www.amazon.co.uk/Positive-Discipline-Preschoolers-Years-Raising-Responsible/dp/0307341607/ref=la_B001IGWXPA_1_2?s=books&ie=UTF8&qid=1553462262&sr=1-2
  6. Liobikienė, T. N. (2013). Vaikystėje patirtų drausminimo būdų kritinė refleksija. Critical reflectionof disciplinary punishments experienced in childhood //Socialinis ugdymas.Nr.3(35)Edukologija, Vilnius, p.137-143. ISSN 1392-9569

VDU Švietimo akademijos docentė,
VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorė dr. Sigita Burvytė