Motinystės raiška: iššūkis ar harmoninga savirealizacija?
Diskusiją, koks yra tėvo vaidmuo vaikų ugdymo procese, jau pradėjome ir pakvietėme apie tai kalbėtis, o dabar kviečiame diskutuoti ir kalbėtis apie mamos vaidmenį ugdymo procese, kai šalia šių reikšmingų pareigų dar yra žmonos, dukros, darbuotojos, anūkės ir kitų pareigų. Kurioje vietoje atsiduria motinystė, kai reikia atlikti tiek daug svarbių pareigų ir susidėlioti prioritetus? Ar lengva mėgautis motinyte ir jaustis gerai atliekant socialinius vaidmenis visuomenėje. Ar tikrai lengva didžiuotis motinyste ir mėgautis kiekviena akimirka būnant šalia savo vaikų, kai visi žurnalų viršeliai mirga nuo karjerą darančių moterų. Tarsi moters aukštas socialinis statusas yra priimtinas mūsų visuomenėje, o motinystė – nuobodus ir neprasmingas užsiėmimas. Ar visada drąsu pasakyti, kad aš esu mama ir tai yra mano pagrindinės pareigos, kurias šiuo metu atlieku? Būti tiesiog mama – prestižo neteikianti veikla ir dažnu atveju tarsi reikia visiems įrodinėti, kad būdama mama jaučiuosi užsiimdama prasmingiausia veikla gyvenime arba atvirkščiai – visuomenės spaudimas yra toks didelis, kad tai trukdo mėgautis motinyste.
Labai džiugu, kad moterims pavyksta suderinti karjerą ir motinystę, tik ar visoms pavyks atrasti vidinę harmoniją suderinant abi šias funkcijas bei dar daugelį kitų. Tikriausiai neįtraukiant vyro į vaikų ugdymo procesą, bet imantis viską daryti pačioms niekas nebūna laimingas – nei moterys, nei vyrai, nes vienos jaučiasi pavargusios, o kiti – atriboti arba patys atsiriboja nuo šeimos, nes taip patogiau. Tad imame kaltinti ar priekaištauti mylimiems žmonėms dėl to, kad nepadeda, bet labai retu atveju susimąstome, kodėl taip yra, ir labai retai analizuojame savo veiksmus bei jų poveikį artimiesiems.
Kokios mes skirtingos ir kartu panašios. Kas vienija skirtybes? (Sigitos Burvytės nuotr.).
Pasirinkti motinystę prioritetine sritimi šiandien tampa nesaugu, nes tada moteris tampa priklausoma nuo vyro, o tai ne visoms suteikia laimę. Kiekviena turime teisę jaustis taip, kaip jaučiamės, turime teisę priimti sau naudingus sprendimus. Kiti nenugyvens mūsų gyvenimo, kad ir ką sakytų. Šiandien trūksta drąsos būti savimi ir kiekvienam pasakyti bei pristatyti savo autentišką patirtį ir galimybes.
Būti mama, vadinasi, pasirūpinti savo vaikais, kad jie būtų sveiki ir saugūs, sutarti su sutuoktiniu dėl vaikų ugdymo, kai požiūriai į vaikų ugdymą gali skirtis net esminiais klausimais. Kaip rasti sutarimą ir greitai išspręsti konfliktines situacijas?
Kaip išeiti į darbą ir pasitikėti vaikais, kad ugdymo įstaigose jie sugebėtų pasirūpinti savimi? Kaip namuose nedirbti viršvalandžių, bet būti kartu su šeima? Tokie paprasti ir savaime suprantami dalykai šiandien moterims tampa dideliu iššūkiu.
Kaip sekasi šių dienų mamoms rasti vidinę harmoniją gimus kūdikiams ir kaip pavyksta lūkesčius suderinti su realybe. Kadangi sparčiai keičiasi žmonių gyvenimo būdas, išplėstinės šeimos nebegyvena po vienu stogu ir vaikystėje ne visos mamos matė, kaip elgiamasi su kūdikiais, kaip vaikus reikia maitinti, pervystyti, kalbinti, paimti ant rankų. Kai nesame mačiusios realių situacijų, patirties semiamės iš kitų mamų, IKT ar knygų, bet ne visoms pavyksta sklandžiai atpažinti vaiko poreikius ir juos patenkinti. Kiekviena turime savo patirtį gimus pirmagimiui, kai gimsta antras ar trečias vaikas, jau yra visai kitaip ir jau žinome, kaip elgtis su kūdikiu, tada jaučiamės daug saugesnės, nes žinome, ką ir kaip reikia daryti, nebebijome jo paimti ant rankų ir mokame nuraminti.
Prisimenu ir aš savo patirtį ir turėtus lūkesčius dėl pirmagimio, kaip įsivaizdavau, kad stumsiu vežimėlį su miegančiu kūdikiu Vingio parku, bet realybė buvo visai kitokia – tik atvažiavus į parką, teko grįžti namo. Daugelį mamų kamuoja pogimdyvinė depresija, gal ne visos ją atpažįstame ir jeigu nesulaukiame pagalbos, vaikams augant, tik dar giliau į ją klimpstame. Labai svarbu šeimos narių glaudūs ryšiai ir palaikymas, bendruomenės narių tarpusavio ryšiai, kad kiti žmonės padėtų įveikti šią būseną. Kol mes būname savyje ir su savim, kol nerandame vidinės harmonijos, nesame pajėgios kokybiškai pasirūpinti vaikais. Vadinasi, norint pozityviai ugdyti savo atžalas, pirmiausia turime gebėti pasirūpinti savo vidine harmonija. Vienoms finansinės galimybės leidžia užsiimti motinyste, bet visuomenės spaudimas yra toks didelis, kad neturėdamos darbo jaučiamės atskirtos arba pačios save atskiriame nuo visuomenės.
Kitas svarbus momentas – kaip išlaikyti artimą ryšį su vyru, kai visas dėmesys ir rūpestis nukrypsta į kūdikį, kaip paskirstyti laiką ir rasti sutarimą vaikų ugdymo klausimais? Kadangi moteris 9 mėnesius nešioja kūdikį po širdimi, jos ryšys yra ypatingas ir dažnu atveju gimus vaikui mato tik jį, o vyrą pamiršta ir nesąmoningai prisiima visas pareigas, vyras jaučiasi atstumtas nuo žmonos ir vaiko. Svarbu rasti tarpusavio susitarimą, kad vyras ir žmona galėtų harmoningai gyventi ir padėti vaikams patenkinti savo poreikius. Kiekvienos moters laimė – jaustis mylinčia ir mylima mama, kai vyras palaiko ir pritaria jos savirealizacijai ir motinystei.
Mamos laimė – paprastuose dalykuose, kai šalia yra mylimi žmonės (Sigitos Burvytės nuotr.).
Mamos harmoningas santykis su vyru ir kiekvienu iš vaikų yra labai svarbus vaikų raidai. Vaikai, stebėdami tėvų tarpusavio santykiu,s mokosi sugyventi su kitais žmonės. Iš ko jiems mokytis bendravimo įgūdžių, jeigu ne iš tėvų tarpusavio santykių, tad tėvai šioje srityje yra pirmieji mokytojai, kaip ir visose kitose. Iš tikrųjų vaikams augti nėra sugalvota nieko geriau už harmoningą šeimą. Moterys labiau rūpinasi šeimos socialine ir emocine gerove, tad ir moterų ginklas yra emocinis smurtas siekiant patenkinti savo poreikius arba protingų ir pasitikinčių savimi moterų gebėjimas priimti kitą tokį, koks jis yra, brandinti pagarba ir parama paremtus tarpusavio santykius. Mamai svarbu nepamiršti rūpintis savo vidine harmonija, kad galėtų puoselėti sveikus šeimos narių tarpusavio santykius.
Kiekvienos moters gyvenimo kelias yra nulemtas ankstyvojoje vaikystėje ir išlieka nepermaldaujamai stabilus, nebent imamasi aktyvių veiksmų, siekiant sukurti harmoningus santykius tiek su vaikais, tiek su vyru, ir imamasi keisti situaciją. Bet pačios keistis imame tik tada, kai nepavyksta pakeisti kitų ir priversti jų elgtis taip, kaip mums būtų patogiau. Vaikai dar vaikystėje nusprendžia, kad bus laimingi arba prislėgti, optimistiški arba menki, laimėtojai, švaistūnai ar nevykėliai, sveiki ar alkoholikai, teisininkai, modeliai, mokslininkai, darbininkai, bedarbiai ar dirbantys per daug, ilgaamžiai, ligoti ar linkę į savižudybę, ir visą likusį gyvenimą savo sprendimą stengiasi paversi realybe (Steiner, 2019). Kiekviena iš mūsų iš vaikystės esame atsinešusios gyvenimo scenarijų, kurį stengiamės paversti realybe realizuodamos save motinystėje ir socialiniame gyvenime. Šie mūsų dominuojantys gyvenimo scenarijai turės stiprios įtakos mums iki gyvenimo pabaigos, nebent bus imtasi aktyvių sąmoningų veiksmų sprendimui pakeisti. Svarbu pažinti save ir neperduoti vaikams save žalojančių scenarijų, tad savęs pažinimu turime užsiimti nuolat. Jeigu mūsų gyvenimo scenarijus mums yra žalingas, turime pačios sąmoningai priimti sprendimą keisti jį, kad vaikams neperduotume savo destruktyvaus elgesio modelio, turime leisti vaikams kurti arba padėti pasirinkti pozityvų sau ir kitiems žmonėms gyvenimo scenarijų.
Mes, mamos, turime rūpintis savimi ir susikurti pirmiausia harmoningus santykius su savimi, tik tada būsime pajėgios kurti pasitikėjimu ir pagarba grįstas vaiko pastangas pažinti pasaulį, pagarbų santykį su savo vaikais ir vaikų tėvu. Labai svarbu kurti su savo vaikais santykį, paremtą abipusiu bendradarbiavimu, kuris veikia remiantis susitarimu pagal nustatytas taisykles. Vienpusis bendravimas su vaikais siekiant kontroliuoti jų elgesį prilygsta piktnaudžiavimui suaugusiojo galia ir prisidengimui, kad geriau nei kiti (vyras) galite pasirūpinti vaikais. Taip per daug rūpindamosi nusprendžiate už juos, kas jiems geriau, ir neleidžiame jiems ugdytis kaip asmenybėms.
Mamos ir sūnaus ryšys – ypatingas ir abipusiai reikalingas (Sigitos Burvytės nuotr.).
Sunku mamoms įvesti susitarimu pagrįstas taisykles, kur kas lengviau tai sekasi tėčiams. Mamų jautrumas ir rūpestis, globa ir rūpinimasis vaiko gerove tam trukdo. Tad nieko keisto, kad vienaip vaikai elgiasi šalia mamos ir visai kitaip – šalia tėčio. Prisiminiau savo patirtį, kai važiuojant į parduotuvę vaikai pradėjo zyzti, kad kažką nupirkčiau. Jau buvau pasiryžusi pasakyti: „Gerai, nupirksiu“, bet staiga klustelėjau: „O kodėl neprašote tėčio?“ Atsakymas buvo logiškas ir atvėręs man akis: „Todėl, kad tėtis vis tiek nepirks.“ Štai taip, vakai puikiai geba mus pažinti ir puprasti, kaip su kiekvienu iš mūsų elgtis.
Mamos ir sūnaus ryšys – ypatingas, tik vaikystėje išgyvenęs saugų prieraišumą su mama visam gyvenimui gauna dovaną – geba kurti pasitikėjimu ir pagalba paremtus tarpusavio santykius su savo antrąja puse ir kitais žmonėmis. Kas gali būti svarbiau už galimybę padovanoti tokią dovaną žmogui visam gyvenimui. Ir tas laiko tarpas, kai galime tai padaryti, yra labai trumpas, jo nebegalima sugrąžinti. O vaikams tai gali visam gyvenimui užauginti sparnus arba kuprą, kurią jie turės nešioti visą gyvenimą.
Mamos meilė – ypatinga (Sigitos Burvytės nuotr.).
Kiekviena mama yra pati geriausia savo vaikams, tik vienoms tai sekasi tarsi natūraliai, o kitoms reikia nebijoti bandyti pažinti save bei ieškoti pozityvios tėvystės žinių. Be to, vaikai auga ir nuolat siekia atnaujinti savo žinias. O žinios reikalingos tam, kad kuo mažiau padarytumėte sisteminių klaidų, kurių koregavimas atima daug pastangų, o kartais ir rezultatų nebegalima pasiekti tokių, kokių norime. Svarbu išmokti būti tomis uolomis ar prieplaukomis, į kurias bet kada gali atplauti vaikai ir rasti ramybę, supratimą, palaikymą. Nenustokite tikėti savo vaikais, kad jie gali atskleisti savo vidinius resursus, suteikite jiems viltį ir parodykite, kaip būti geriems. Tai viskas, ko vaikams reikia iš mūsų, o visa kita jie padarys patys. Sunkiausia būti tais uostais ir niekada nesiliauti tikėti savo vaikais, kad jie yra geri, gali įveikti sunkumus tinkamais veiksmais ir žodžiais. Jeigu mes nustosime tikėti savo vaikais ir pasiduosime, kas kitas tai padarys ir padės jiems tinkamais būdais įveikti kilusius sunkumus.
Labai įdomų fenomeną atskleidė mano tyrimai – mamos linkusios skatinti mergaites būti savarankiškas ir pačioms įveikti iššūkius, o berniukus linkusios globoti ir už juos viską spręsti. Tai skatina vaidmenų apsikeitimą – moterys tampa stipresnės, greičiau priima sprendimus, o berniukai linkę į nesavarankiškumą ir priklausymą nuo tėvų bei kitų žmonių. Tad suteikime vaikams galimybę nuo pat ankstyvos vaikystės mokytis sugyventi tarpusavyje.
Būkite pačios geriausios mamos savo vaikams ir pasirinkite tokius vaikų ugdymo metodus, kurie skatintų vaikų pasaulio pažinimą, kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi, nenustokite mokytis motinystės įgūdžių, nes pasaulis labai greitai keičiasi ir vaikai auga, tad žinias reikia nuolat atnaujinti. Kviečiame tai daryti kartu su VšĮ „Vaikų ugdymas“.
Kviečiame registruotis į šeimų stovyklą: „Tėvai vaikams – vaikai tėvams“, kuri vyks 2019 m. liepos 22-26 d., (Plungės. r., Varkalių k., Tvenkinių g. 8), registruotis e. paštu: konsultacijos.tevams@gmail.com
VDU Švietimo akademijos docentė,
VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorė dr. Sigita Burvytė
Daugiau informacijos rasit:
www.ugdykim.lt
Diskusiją, koks yra tėvo vaidmuo vaikų ugdymo procese, jau pradėjome ir pakvietėme apie tai kalbėtis, o dabar kviečiame diskutuoti ir kalbėtis apie mamos vaidmenį ugdymo procese, kai šalia šių reikšmingų pareigų dar yra žmonos, dukros, darbuotojos, anūkės ir kitų pareigų. Kurioje vietoje atsiduria motinystė, kai reikia atlikti tiek daug svarbių pareigų ir susidėlioti prioritetus? Ar lengva mėgautis motinyte ir jaustis gerai atliekant socialinius vaidmenis visuomenėje. Ar tikrai lengva didžiuotis motinyste ir mėgautis kiekviena akimirka būnant šalia savo vaikų, kai visi žurnalų viršeliai mirga nuo karjerą darančių moterų. Tarsi moters aukštas socialinis statusas yra priimtinas mūsų visuomenėje, o motinystė – nuobodus ir neprasmingas užsiėmimas. Ar visada drąsu pasakyti, kad aš esu mama ir tai yra mano pagrindinės pareigos, kurias šiuo metu atlieku? Būti tiesiog mama – prestižo neteikianti veikla ir dažnu atveju tarsi reikia visiems įrodinėti, kad būdama mama jaučiuosi užsiimdama prasmingiausia veikla gyvenime arba atvirkščiai – visuomenės spaudimas yra toks didelis, kad tai trukdo mėgautis motinyste.
Labai džiugu, kad moterims pavyksta suderinti karjerą ir motinystę, tik ar visoms pavyks atrasti vidinę harmoniją suderinant abi šias funkcijas bei dar daugelį kitų. Tikriausiai neįtraukiant vyro į vaikų ugdymo procesą, bet imantis viską daryti pačioms niekas nebūna laimingas – nei moterys, nei vyrai, nes vienos jaučiasi pavargusios, o kiti – atriboti arba patys atsiriboja nuo šeimos, nes taip patogiau. Tad imame kaltinti ar priekaištauti mylimiems žmonėms dėl to, kad nepadeda, bet labai retu atveju susimąstome, kodėl taip yra, ir labai retai analizuojame savo veiksmus bei jų poveikį artimiesiems.
Kokios mes skirtingos ir kartu panašios. Kas vienija skirtybes? (Sigitos Burvytės nuotr.).
Pasirinkti motinystę prioritetine sritimi šiandien tampa nesaugu, nes tada moteris tampa priklausoma nuo vyro, o tai ne visoms suteikia laimę. Kiekviena turime teisę jaustis taip, kaip jaučiamės, turime teisę priimti sau naudingus sprendimus. Kiti nenugyvens mūsų gyvenimo, kad ir ką sakytų. Šiandien trūksta drąsos būti savimi ir kiekvienam pasakyti bei pristatyti savo autentišką patirtį ir galimybes.
Būti mama, vadinasi, pasirūpinti savo vaikais, kad jie būtų sveiki ir saugūs, sutarti su sutuoktiniu dėl vaikų ugdymo, kai požiūriai į vaikų ugdymą gali skirtis net esminiais klausimais. Kaip rasti sutarimą ir greitai išspręsti konfliktines situacijas?
Kaip išeiti į darbą ir pasitikėti vaikais, kad ugdymo įstaigose jie sugebėtų pasirūpinti savimi? Kaip namuose nedirbti viršvalandžių, bet būti kartu su šeima? Tokie paprasti ir savaime suprantami dalykai šiandien moterims tampa dideliu iššūkiu.
Kaip sekasi šių dienų mamoms rasti vidinę harmoniją gimus kūdikiams ir kaip pavyksta lūkesčius suderinti su realybe. Kadangi sparčiai keičiasi žmonių gyvenimo būdas, išplėstinės šeimos nebegyvena po vienu stogu ir vaikystėje ne visos mamos matė, kaip elgiamasi su kūdikiais, kaip vaikus reikia maitinti, pervystyti, kalbinti, paimti ant rankų. Kai nesame mačiusios realių situacijų, patirties semiamės iš kitų mamų, IKT ar knygų, bet ne visoms pavyksta sklandžiai atpažinti vaiko poreikius ir juos patenkinti. Kiekviena turime savo patirtį gimus pirmagimiui, kai gimsta antras ar trečias vaikas, jau yra visai kitaip ir jau žinome, kaip elgtis su kūdikiu, tada jaučiamės daug saugesnės, nes žinome, ką ir kaip reikia daryti, nebebijome jo paimti ant rankų ir mokame nuraminti.
Prisimenu ir aš savo patirtį ir turėtus lūkesčius dėl pirmagimio, kaip įsivaizdavau, kad stumsiu vežimėlį su miegančiu kūdikiu Vingio parku, bet realybė buvo visai kitokia – tik atvažiavus į parką, teko grįžti namo. Daugelį mamų kamuoja pogimdyvinė depresija, gal ne visos ją atpažįstame ir jeigu nesulaukiame pagalbos, vaikams augant, tik dar giliau į ją klimpstame. Labai svarbu šeimos narių glaudūs ryšiai ir palaikymas, bendruomenės narių tarpusavio ryšiai, kad kiti žmonės padėtų įveikti šią būseną. Kol mes būname savyje ir su savim, kol nerandame vidinės harmonijos, nesame pajėgios kokybiškai pasirūpinti vaikais. Vadinasi, norint pozityviai ugdyti savo atžalas, pirmiausia turime gebėti pasirūpinti savo vidine harmonija. Vienoms finansinės galimybės leidžia užsiimti motinyste, bet visuomenės spaudimas yra toks didelis, kad neturėdamos darbo jaučiamės atskirtos arba pačios save atskiriame nuo visuomenės.
Kitas svarbus momentas – kaip išlaikyti artimą ryšį su vyru, kai visas dėmesys ir rūpestis nukrypsta į kūdikį, kaip paskirstyti laiką ir rasti sutarimą vaikų ugdymo klausimais? Kadangi moteris 9 mėnesius nešioja kūdikį po širdimi, jos ryšys yra ypatingas ir dažnu atveju gimus vaikui mato tik jį, o vyrą pamiršta ir nesąmoningai prisiima visas pareigas, vyras jaučiasi atstumtas nuo žmonos ir vaiko. Svarbu rasti tarpusavio susitarimą, kad vyras ir žmona galėtų harmoningai gyventi ir padėti vaikams patenkinti savo poreikius. Kiekvienos moters laimė – jaustis mylinčia ir mylima mama, kai vyras palaiko ir pritaria jos savirealizacijai ir motinystei.
Mamos laimė – paprastuose dalykuose, kai šalia yra mylimi žmonės (Sigitos Burvytės nuotr.).
Mamos harmoningas santykis su vyru ir kiekvienu iš vaikų yra labai svarbus vaikų raidai. Vaikai, stebėdami tėvų tarpusavio santykiu,s mokosi sugyventi su kitais žmonės. Iš ko jiems mokytis bendravimo įgūdžių, jeigu ne iš tėvų tarpusavio santykių, tad tėvai šioje srityje yra pirmieji mokytojai, kaip ir visose kitose. Iš tikrųjų vaikams augti nėra sugalvota nieko geriau už harmoningą šeimą. Moterys labiau rūpinasi šeimos socialine ir emocine gerove, tad ir moterų ginklas yra emocinis smurtas siekiant patenkinti savo poreikius arba protingų ir pasitikinčių savimi moterų gebėjimas priimti kitą tokį, koks jis yra, brandinti pagarba ir parama paremtus tarpusavio santykius. Mamai svarbu nepamiršti rūpintis savo vidine harmonija, kad galėtų puoselėti sveikus šeimos narių tarpusavio santykius.
Kiekvienos moters gyvenimo kelias yra nulemtas ankstyvojoje vaikystėje ir išlieka nepermaldaujamai stabilus, nebent imamasi aktyvių veiksmų, siekiant sukurti harmoningus santykius tiek su vaikais, tiek su vyru, ir imamasi keisti situaciją. Bet pačios keistis imame tik tada, kai nepavyksta pakeisti kitų ir priversti jų elgtis taip, kaip mums būtų patogiau. Vaikai dar vaikystėje nusprendžia, kad bus laimingi arba prislėgti, optimistiški arba menki, laimėtojai, švaistūnai ar nevykėliai, sveiki ar alkoholikai, teisininkai, modeliai, mokslininkai, darbininkai, bedarbiai ar dirbantys per daug, ilgaamžiai, ligoti ar linkę į savižudybę, ir visą likusį gyvenimą savo sprendimą stengiasi paversi realybe (Steiner, 2019). Kiekviena iš mūsų iš vaikystės esame atsinešusios gyvenimo scenarijų, kurį stengiamės paversti realybe realizuodamos save motinystėje ir socialiniame gyvenime. Šie mūsų dominuojantys gyvenimo scenarijai turės stiprios įtakos mums iki gyvenimo pabaigos, nebent bus imtasi aktyvių sąmoningų veiksmų sprendimui pakeisti. Svarbu pažinti save ir neperduoti vaikams save žalojančių scenarijų, tad savęs pažinimu turime užsiimti nuolat. Jeigu mūsų gyvenimo scenarijus mums yra žalingas, turime pačios sąmoningai priimti sprendimą keisti jį, kad vaikams neperduotume savo destruktyvaus elgesio modelio, turime leisti vaikams kurti arba padėti pasirinkti pozityvų sau ir kitiems žmonėms gyvenimo scenarijų.
Mes, mamos, turime rūpintis savimi ir susikurti pirmiausia harmoningus santykius su savimi, tik tada būsime pajėgios kurti pasitikėjimu ir pagarba grįstas vaiko pastangas pažinti pasaulį, pagarbų santykį su savo vaikais ir vaikų tėvu. Labai svarbu kurti su savo vaikais santykį, paremtą abipusiu bendradarbiavimu, kuris veikia remiantis susitarimu pagal nustatytas taisykles. Vienpusis bendravimas su vaikais siekiant kontroliuoti jų elgesį prilygsta piktnaudžiavimui suaugusiojo galia ir prisidengimui, kad geriau nei kiti (vyras) galite pasirūpinti vaikais. Taip per daug rūpindamosi nusprendžiate už juos, kas jiems geriau, ir neleidžiame jiems ugdytis kaip asmenybėms.
Mamos ir sūnaus ryšys – ypatingas ir abipusiai reikalingas (Sigitos Burvytės nuotr.).
Sunku mamoms įvesti susitarimu pagrįstas taisykles, kur kas lengviau tai sekasi tėčiams. Mamų jautrumas ir rūpestis, globa ir rūpinimasis vaiko gerove tam trukdo. Tad nieko keisto, kad vienaip vaikai elgiasi šalia mamos ir visai kitaip – šalia tėčio. Prisiminiau savo patirtį, kai važiuojant į parduotuvę vaikai pradėjo zyzti, kad kažką nupirkčiau. Jau buvau pasiryžusi pasakyti: „Gerai, nupirksiu“, bet staiga klustelėjau: „O kodėl neprašote tėčio?“ Atsakymas buvo logiškas ir atvėręs man akis: „Todėl, kad tėtis vis tiek nepirks.“ Štai taip, vakai puikiai geba mus pažinti ir puprasti, kaip su kiekvienu iš mūsų elgtis.
Mamos ir sūnaus ryšys – ypatingas, tik vaikystėje išgyvenęs saugų prieraišumą su mama visam gyvenimui gauna dovaną – geba kurti pasitikėjimu ir pagalba paremtus tarpusavio santykius su savo antrąja puse ir kitais žmonėmis. Kas gali būti svarbiau už galimybę padovanoti tokią dovaną žmogui visam gyvenimui. Ir tas laiko tarpas, kai galime tai padaryti, yra labai trumpas, jo nebegalima sugrąžinti. O vaikams tai gali visam gyvenimui užauginti sparnus arba kuprą, kurią jie turės nešioti visą gyvenimą.
Mamos meilė – ypatinga (Sigitos Burvytės nuotr.).
Kiekviena mama yra pati geriausia savo vaikams, tik vienoms tai sekasi tarsi natūraliai, o kitoms reikia nebijoti bandyti pažinti save bei ieškoti pozityvios tėvystės žinių. Be to, vaikai auga ir nuolat siekia atnaujinti savo žinias. O žinios reikalingos tam, kad kuo mažiau padarytumėte sisteminių klaidų, kurių koregavimas atima daug pastangų, o kartais ir rezultatų nebegalima pasiekti tokių, kokių norime. Svarbu išmokti būti tomis uolomis ar prieplaukomis, į kurias bet kada gali atplauti vaikai ir rasti ramybę, supratimą, palaikymą. Nenustokite tikėti savo vaikais, kad jie gali atskleisti savo vidinius resursus, suteikite jiems viltį ir parodykite, kaip būti geriems. Tai viskas, ko vaikams reikia iš mūsų, o visa kita jie padarys patys. Sunkiausia būti tais uostais ir niekada nesiliauti tikėti savo vaikais, kad jie yra geri, gali įveikti sunkumus tinkamais veiksmais ir žodžiais. Jeigu mes nustosime tikėti savo vaikais ir pasiduosime, kas kitas tai padarys ir padės jiems tinkamais būdais įveikti kilusius sunkumus.
Labai įdomų fenomeną atskleidė mano tyrimai – mamos linkusios skatinti mergaites būti savarankiškas ir pačioms įveikti iššūkius, o berniukus linkusios globoti ir už juos viską spręsti. Tai skatina vaidmenų apsikeitimą – moterys tampa stipresnės, greičiau priima sprendimus, o berniukai linkę į nesavarankiškumą ir priklausymą nuo tėvų bei kitų žmonių. Tad suteikime vaikams galimybę nuo pat ankstyvos vaikystės mokytis sugyventi tarpusavyje.
Būkite pačios geriausios mamos savo vaikams ir pasirinkite tokius vaikų ugdymo metodus, kurie skatintų vaikų pasaulio pažinimą, kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi, nenustokite mokytis motinystės įgūdžių, nes pasaulis labai greitai keičiasi ir vaikai auga, tad žinias reikia nuolat atnaujinti. Kviečiame tai daryti kartu su VšĮ „Vaikų ugdymas“.
Kviečiame registruotis į šeimų stovyklą: „Tėvai vaikams – vaikai tėvams“, kuri vyks 2019 m. liepos 22-26 d., (Plungės. r., Varkalių k., Tvenkinių g. 8), registruotis e. paštu: konsultacijos.tevams@gmail.com
VDU Švietimo akademijos docentė,
VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorė dr. Sigita Burvytė
Daugiau informacijos rasit:
www.ugdykim.lt