Kas atsakingas už harmoningų vaikų ugdymosi sąlygų sukūrimą – tėvai ar pedagogai?
Tai kokios tėvų ir pedagogų atsakomybės ir pareigos vaikų ugdymo(si) procese? Labai dažnai tenka girdėti iš pedagogų lūpų nusivylimo esama situacija lydimus žodžius, kuriuos ištaria tėvai pedagogams: „Jūs – pedagogė, jūs ir turite žinoti, kaip susitarti su mūsų vaiku. Mes neturime žinių ir nemokame“; „Jūs mokėtės ir įgijote žinių, todėl turite žinoti, kaip susitarti su mūsų vaiku, ir mus dar pamokyti turite.“ Tai rodo, kad tėvai pasitiki pedagogais ir perleidžia jiems visą vaikų ugdymo atsakomybę patys nesistengdami bendradarbiauti. Jeigu tėvai atsakingi už vaiko ugdymąsi, tad reikėtų sakyti taip: „Kaip galima bendromis pastangomis padėti vaikui priimti sprendimą elgtis kitaip ginant savo asmenines ribas?“
Mokytojas – ypatinga profesija (Sigitos Burvytės nuotr.).
Tėvai geriau pažysta savo vaikus ir gali suteikti reikšmingos informacijos apie jo elgesį tam tikromis aplinkybėmis. O tai bendrų pastangų dėka galėtų padėti rasti teisingus probleminių situacijų sprendimus. Šias laikais būna ir atvirkščiai, kad pedagogai geriau pažysta vaikus negu patys tėvai.
Vaikams pirmiausia reikalingas saugus ryšys su tėvais, tik tada jie gali kurti saugius ir pagarba paremtus tarpusavio santykius tiek su bendraamžiais, tiek su pedagogais ir kitais suaugusiaisiais. Kartais būna, kad gyvenime taip susiklosto, jog pedagogai atlieka tėvų vaidmenį vaikų gyvenime, bet jeigu reikėtų visos grupės ar klasės vaikams suteikti šilumą, dėmesį, pedagogams tai būtų ne pagal jėgas.
Asmeninis dėmesys vaikui. Kai tėveliai ateina pasiimti vaikų iš ikimokyklinio ugdymo įstaigų, dažniausiai skubina: „Paskubėk, mes pavėluosime…“ Tik maža dalis tėvų (2–3 tėveliai iš 25, mano atlikto tyrimo duomenimis) skiria laiko vaiko darbelių peržiūrai, pasikalbėti apie darbelius ir dienos įvykius. Tada šalio tokio tėčio/mamos išsirikiuoja virtinė vaikų, norinčių papasakoti apie savo darbelius ir dienos įvykius, kai Jūsų tėveliai ateina, jie tam laiko neturi. Kiekvienas iš mūsų norime būti pastebėtas, įvertintas. Jeigu mūsų kūrybinių pasiekimų niekas nepastebi, mes arba numojame ranka, arba pradedame elgtis netinkamai ir taip susikuriame tarpusavio santykius, kurius galime pakęsti. Vaikai – taip pat žmonės, tik turi mažesnę gyvenimišką patirtį, jie ją kaupia ir analizuoja savo potyrius, todėl pasirenka savo gyvenimo scenarijų. Jeigu tėveliai neturi laiko, kurį galėtų skirti paprasčiausiam pašnekesiui su vaikais, jie reikalauja dėmesio iš kitų ir kartais visai netinkamais būdais. Jeigu blogai besielgdami sulaukia dėmesio, o geri darbai lieka nepastebėti, jie nesąmoningai išmoksta elgtis netinkamai. Pedagogai nepajėgūs suteikti tiek asmeninio dėmesio vaikams, kiek jiems jo reikia.
Mokytojas vaikams – autoritetas (Sigitos Burvytės nuotr.).
Nors gyvenimo kokybė gerėja, materialinė gerovė – taip pat, vaikams didžiausia prabanga tampa paprastas pašnekesys su tėveliais ir mokytojais. Mokytojai užsiėmę ataskaitų rašymu, nes pagal pateiktos ataskaitos kokybę ir vaiko mokymosi rezultatus dažnu atveju vertinamas mokytojo darbas, o tėveliai susikoncentravę į buities sąlygų gerinimą, tad paprastas pašnekesys su vaikais tampa didele prabanga skubančioje visuomenėje.
Bendroji vaiko bendravimo su kitais žmonėmis kultūra. Tai kas gi atsakingas už vaiko bendrosios bendravimo kultūros ugdymą? Labai keblus klausimas, nes šeimos bendroji kultūra gali smarkiai skirtis nuo grupės ar klasės bendrosios kultūros. Tenka stebėti, kaip tėvai ar mokytojai pasiryžę auklėti vieni kitus, o kartais taip ir nutinka, tada pamirštame, kad mus vienija tas pats tikslas – vaiko gerovė, tik pradedame auklėti ne vaikus, o vieni kitus. Taip vaikams nutiesime raudoną kilimą į manipuliacijas. Turime galvoti, kaip bendromis pastangomis galime padėti vieni kitiems ir vaikams. Konkurencija prie gero nepriveda, neduoda norimo rezultato, tik bendras darbas gali padėti sukurti vaikų ugdymuisi harmoningas sąlygas ne žeminant vieni kitus, bet suteikiant pagalbą mūsų skirtybėms. Pedagogams visada pabrėžiu, kad jie negali žeminti tėvų bei kritikuoti jų vaiko akivaizdoje, kaip ir tėvai negali kritikuoti pedagogų. Kartais tokius paprastus ir kasdienius dalykus būna sunku įgyvendinti.
Šalia laimingų pedagogų ir tėvų – laimingi ir vaikai (Sigitos Burvytės nuotr.).
Mokytojo pagalba vaikui ir tėvams. Pasirodo, norint padėti vaikui, dažnu atveju man pedagogai sako, kad su vaikais jie susitaria ir moka sugyventi, bet su vaikų tėvais sunkiai sekasi ir tai iš jų reikalauja daug daugiau pastangų. Ir čia tikriausiai yra tos dvi medalio pusės – pedagogams ir tėvams trūksta komunikacinių gebėjimų keičiantis informacija apie vaiko ugdymosi procesą. Jeigu tėvams ir pedagogams nepavyksta bendradarbiauti tarpusavyje, kenčia vaikas: atsiduria manipuliacijų pinklėse arba yra įtraukiamas į vienpusiško ugdymo procesą, dėl ko pasirenka vienpusiško elgesio gyvenimo scenarijų.
Saugiai besijaučiantis vaikas gali leistis į pasaulio pažinimo kelionę (Sigitos Burvytės nuotr.).
Pagarba ir pagalba. Labai svarbi dedamoji – kad vaikai matytų tėvų pagarbą pedagogams, pedagogų pagarbą tėvams bei jaustų suaugusiųjų pagarbą savo norui pažinti jį supantį pasaulį, tada pradėtų keistis visuomenės bendroji kultūra – ji taptų paremta pagalba ir palaikymu. Nėra lengva taip elgtis, kai jautiesi įskaudintas, nesuprastas, įsižeidęs ar piktas. O tai išryškina tiek pedagogų, tiek tėvų emocinio raštingumo svarbą.
Visi žmonės iš prigimties yra smalsūs, tik vienų smalsumą nuslopina aplinka, o kiti ir toliau jį plėtoja (Sigitos Burvytės nuotr.).
Būkite tokie suaugusieji, kurie padeda vaikams nuo pat ankstyvos vaikystės pasirinkti pasaulio pažinimą per kūrybinę veiklą, nes tik kuriantis žmogus jaučia gyvenimo prasmę ir laimę.
Kviečiu diskutuoti…
Kviečiame registruotis į šeimų stovyklą: „Tėvai vaikams – vaikai tėvams“, kuri vyks 2019 m. liepos 22-26 d., (Plungės. r., Varkalių k., Tvenkinių g. 8), registruotis e. paštu: konsultacijos.tevams@gmail.com
VDU Švietimo akademijos docentė,
VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorė dr. Sigita Burvytė
www.ugdykim.lt
www.ugdykimkartu.lt
© Sigita Burvytė, 2019
© VšĮ „Vaikų ugdymas“, 2019
Kūriniui taikoma CC BY 4.0 licencija, kuri leidžia neribotą kūrinio ar jo dalių panaudą su privaloma sąlyga nurodyti autorių ir pirminį šaltinį.
Tai kokios tėvų ir pedagogų atsakomybės ir pareigos vaikų ugdymo(si) procese? Labai dažnai tenka girdėti iš pedagogų lūpų nusivylimo esama situacija lydimus žodžius, kuriuos ištaria tėvai pedagogams: „Jūs – pedagogė, jūs ir turite žinoti, kaip susitarti su mūsų vaiku. Mes neturime žinių ir nemokame“; „Jūs mokėtės ir įgijote žinių, todėl turite žinoti, kaip susitarti su mūsų vaiku, ir mus dar pamokyti turite.“ Tai rodo, kad tėvai pasitiki pedagogais ir perleidžia jiems visą vaikų ugdymo atsakomybę patys nesistengdami bendradarbiauti. Jeigu tėvai atsakingi už vaiko ugdymąsi, tad reikėtų sakyti taip: „Kaip galima bendromis pastangomis padėti vaikui priimti sprendimą elgtis kitaip ginant savo asmenines ribas?“
Mokytojas – ypatinga profesija (Sigitos Burvytės nuotr.).
Tėvai geriau pažysta savo vaikus ir gali suteikti reikšmingos informacijos apie jo elgesį tam tikromis aplinkybėmis. O tai bendrų pastangų dėka galėtų padėti rasti teisingus probleminių situacijų sprendimus. Šias laikais būna ir atvirkščiai, kad pedagogai geriau pažysta vaikus negu patys tėvai.
Vaikams pirmiausia reikalingas saugus ryšys su tėvais, tik tada jie gali kurti saugius ir pagarba paremtus tarpusavio santykius tiek su bendraamžiais, tiek su pedagogais ir kitais suaugusiaisiais. Kartais būna, kad gyvenime taip susiklosto, jog pedagogai atlieka tėvų vaidmenį vaikų gyvenime, bet jeigu reikėtų visos grupės ar klasės vaikams suteikti šilumą, dėmesį, pedagogams tai būtų ne pagal jėgas.
Asmeninis dėmesys vaikui. Kai tėveliai ateina pasiimti vaikų iš ikimokyklinio ugdymo įstaigų, dažniausiai skubina: „Paskubėk, mes pavėluosime…“ Tik maža dalis tėvų (2–3 tėveliai iš 25, mano atlikto tyrimo duomenimis) skiria laiko vaiko darbelių peržiūrai, pasikalbėti apie darbelius ir dienos įvykius. Tada šalio tokio tėčio/mamos išsirikiuoja virtinė vaikų, norinčių papasakoti apie savo darbelius ir dienos įvykius, kai Jūsų tėveliai ateina, jie tam laiko neturi. Kiekvienas iš mūsų norime būti pastebėtas, įvertintas. Jeigu mūsų kūrybinių pasiekimų niekas nepastebi, mes arba numojame ranka, arba pradedame elgtis netinkamai ir taip susikuriame tarpusavio santykius, kurius galime pakęsti. Vaikai – taip pat žmonės, tik turi mažesnę gyvenimišką patirtį, jie ją kaupia ir analizuoja savo potyrius, todėl pasirenka savo gyvenimo scenarijų. Jeigu tėveliai neturi laiko, kurį galėtų skirti paprasčiausiam pašnekesiui su vaikais, jie reikalauja dėmesio iš kitų ir kartais visai netinkamais būdais. Jeigu blogai besielgdami sulaukia dėmesio, o geri darbai lieka nepastebėti, jie nesąmoningai išmoksta elgtis netinkamai. Pedagogai nepajėgūs suteikti tiek asmeninio dėmesio vaikams, kiek jiems jo reikia.
Mokytojas vaikams – autoritetas (Sigitos Burvytės nuotr.).
Nors gyvenimo kokybė gerėja, materialinė gerovė – taip pat, vaikams didžiausia prabanga tampa paprastas pašnekesys su tėveliais ir mokytojais. Mokytojai užsiėmę ataskaitų rašymu, nes pagal pateiktos ataskaitos kokybę ir vaiko mokymosi rezultatus dažnu atveju vertinamas mokytojo darbas, o tėveliai susikoncentravę į buities sąlygų gerinimą, tad paprastas pašnekesys su vaikais tampa didele prabanga skubančioje visuomenėje.
Bendroji vaiko bendravimo su kitais žmonėmis kultūra. Tai kas gi atsakingas už vaiko bendrosios bendravimo kultūros ugdymą? Labai keblus klausimas, nes šeimos bendroji kultūra gali smarkiai skirtis nuo grupės ar klasės bendrosios kultūros. Tenka stebėti, kaip tėvai ar mokytojai pasiryžę auklėti vieni kitus, o kartais taip ir nutinka, tada pamirštame, kad mus vienija tas pats tikslas – vaiko gerovė, tik pradedame auklėti ne vaikus, o vieni kitus. Taip vaikams nutiesime raudoną kilimą į manipuliacijas. Turime galvoti, kaip bendromis pastangomis galime padėti vieni kitiems ir vaikams. Konkurencija prie gero nepriveda, neduoda norimo rezultato, tik bendras darbas gali padėti sukurti vaikų ugdymuisi harmoningas sąlygas ne žeminant vieni kitus, bet suteikiant pagalbą mūsų skirtybėms. Pedagogams visada pabrėžiu, kad jie negali žeminti tėvų bei kritikuoti jų vaiko akivaizdoje, kaip ir tėvai negali kritikuoti pedagogų. Kartais tokius paprastus ir kasdienius dalykus būna sunku įgyvendinti.
Šalia laimingų pedagogų ir tėvų – laimingi ir vaikai (Sigitos Burvytės nuotr.).
Mokytojo pagalba vaikui ir tėvams. Pasirodo, norint padėti vaikui, dažnu atveju man pedagogai sako, kad su vaikais jie susitaria ir moka sugyventi, bet su vaikų tėvais sunkiai sekasi ir tai iš jų reikalauja daug daugiau pastangų. Ir čia tikriausiai yra tos dvi medalio pusės – pedagogams ir tėvams trūksta komunikacinių gebėjimų keičiantis informacija apie vaiko ugdymosi procesą. Jeigu tėvams ir pedagogams nepavyksta bendradarbiauti tarpusavyje, kenčia vaikas: atsiduria manipuliacijų pinklėse arba yra įtraukiamas į vienpusiško ugdymo procesą, dėl ko pasirenka vienpusiško elgesio gyvenimo scenarijų.
Saugiai besijaučiantis vaikas gali leistis į pasaulio pažinimo kelionę (Sigitos Burvytės nuotr.).
Pagarba ir pagalba. Labai svarbi dedamoji – kad vaikai matytų tėvų pagarbą pedagogams, pedagogų pagarbą tėvams bei jaustų suaugusiųjų pagarbą savo norui pažinti jį supantį pasaulį, tada pradėtų keistis visuomenės bendroji kultūra – ji taptų paremta pagalba ir palaikymu. Nėra lengva taip elgtis, kai jautiesi įskaudintas, nesuprastas, įsižeidęs ar piktas. O tai išryškina tiek pedagogų, tiek tėvų emocinio raštingumo svarbą.
Visi žmonės iš prigimties yra smalsūs, tik vienų smalsumą nuslopina aplinka, o kiti ir toliau jį plėtoja (Sigitos Burvytės nuotr.).
Būkite tokie suaugusieji, kurie padeda vaikams nuo pat ankstyvos vaikystės pasirinkti pasaulio pažinimą per kūrybinę veiklą, nes tik kuriantis žmogus jaučia gyvenimo prasmę ir laimę.
Kviečiu diskutuoti…
Kviečiame registruotis į šeimų stovyklą: „Tėvai vaikams – vaikai tėvams“, kuri vyks 2019 m. liepos 22-26 d., (Plungės. r., Varkalių k., Tvenkinių g. 8), registruotis e. paštu: konsultacijos.tevams@gmail.com
VDU Švietimo akademijos docentė,
VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorė dr. Sigita Burvytė
www.ugdykim.lt
www.ugdykimkartu.lt
© Sigita Burvytė, 2019
© VšĮ „Vaikų ugdymas“, 2019
Kūriniui taikoma CC BY 4.0 licencija, kuri leidžia neribotą kūrinio ar jo dalių panaudą su privaloma sąlyga nurodyti autorių ir pirminį šaltinį.