Ar įmanoma vadovautis pozityvios tėvystės principais probleminėse vaikų ugdymo situacijose?

Bandau suprasti ir išsiaiškinti, kaip pasireiškia pozityvios tėvystės įgūdžiai valdant problemines vaikų ugdymo situacijas, su kuriomis kiekviena dažniau ar rečiau susiduriame. Probleminėse vaikų ugdymo situacijose dažniausiai reaguojame automatiškai ir tik emocijoms atslūgus, pradedame analizuoti, kas įvyko, vertinti savo elgesį ir jo poveikį vaikui.

Laisvas vaikų pasaulio pažinimas galimas, kai tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai yra harmoningi (Sigitos Burvytės nuotr.).

Vieni supratę, kad netinkamai pasielgėme vaiko atžvilgiu, jaučiamės kalti ir griebiamės išpirkti savo kaltę vaikui nuolaidžiaudami. Kiti nesusimąstome apie savo veiksmus ir žodžius bei jų poveikį vaiko raidai ir toliau nesąmoningai kartojame žalojantį vaiką elgesį, o mūsų nuolatiniai netinkami veiksmai vaiko atžvilgiu gali padaryti neatitaisomos žalos. Treti gal ir suprantame, kad blogai pasielgėme vaiko atžvilgiu, bet randame tokio elgesio pateisinimų: „Jis mane išprovokavo savo riksmu ir kt.“ Ketvirti neanalizuojame probleminės situacijos, bet pasirenkame iš IKT labiausiai patikusį receptą ir bandome jį pritaikyti net nesumąstydami, kad mūsų situacija kita ir mums šis metodas netinka. Negalima sakyti, kad pozityvios tėvystė įgūdžius įvaldę tėvai, įtėviai, globėjai ar kiti ugdytojai nesusiduria su probleminėmis vaikų ugdymo situacijomis ar visada pasielgia teisingai jas spręsdami. Tikrai ne. Visi darome klaidų ir klysti yra žmogiška, tik visada, kai atsiduriame nežįstamoje ir neįprastoje gyvenimiškoje situacijoje, o tai patiriame nuo pat vaiko gimimo ir paskutinio savo atodūsio, nes vaikai auga ir keičiasi, tad iššūkių ir problemų ratas tikrai keičiasi, tenka ieškoti sprendimų. Tad svarbu ir į pirmą vietą iškyla tai, ką mes darome susidūrę su problemine situacija, kokį elgesį pasirenkame: ar sprendžiame įprastai, ar esame išmokę rinkti faktus ir kartu ieškoti sprendimų.

Pajutau, kaip pagauta įkvėpimo pradėjau agituoti tėvus ieškoti pagalbos vaikų ugdymo klausimais, kai jie susiduria su probleminėmis vaikų ugdymo situacijomis, bet pamiršau pridurti, kad jie pasirinktų kokybiškas paslaugas. Alternatyvų tikrai yra, rinkitės pagal save, kokią ir kieno bei kokia pagalbos forma jums yra priimtiniausia, tik neužsidarykite savimi, iš pradžių pasikalbėkite su artimaisiais, draugais, nebijokite dalintis problemomis ir ieškoti atsakymų. Nežinau, kodėl, bet vis dėlto dauguma tėvų, įtėvių, globėjų ar kitų ugdytojų (kiekvienas turi savų priežasčių) vengia apie tai kalbėti ir ieškoti pagalbos arba kreipiasi tik tada, kai problemos būna jau labai įsisenėjusios ir sunku išspręsti. Svarbu Jūsų sąmoningumas ir kritinis mąstymas, būtina įvertinti esamą situaciją ir veikti prevenciškai savipagalbos srityje, kol netinkamas elgesys su vaiku netapo žalojančiu jį įpročiu. Užklupti emocinių sunkumų imkitės savipagalbos priemonių, nepalikite tai motinai gamtai pradėti natūralų vaikų netinkamo gyvenimo scenarijaus lemiantį pasirinkimą.

Tėvystės raiškos labirintai yra nulemti vaikystėje pasirinktų gyvenimo scenarijų (Sigitos Burvytės nuotr.).

Dažnai girdžiu, kad tėvai, kęsdami vaikų netinkamus dažnus išsišokimus ir patiriamus emocinius sunkumus, nesikreipia pagalbos į specialistus. Specialistai ir visuomenė tai vertina kaip tėvų nuovokumo trūkumą ar kai kurių norą parodyti, kad aš rūpinuosi vaiku, tik nieko pakeisti negaliu. Man atrodo, kad kol kas tėvai, įtėviai, globėjai ir kiti ugdytojai parodė puikų nuovokumą, ieškodami sprendimų probleminėse vaikų ugdymo(si) sutucijose, demonstruodami kritinį mąstymą ir situacijos vertinimą. Tėvai turi žinoti visas galimos pagalbos alternatyvas ir iš gausos pasiūlos  gebėti atsirinkti tik tai, kas jiems tinka.

Dauguma tėvų, kurie kreipiasi pagalbos vaikų ugdymo klausimais, iš esmės tėra „atvėsinami“, nuraminami ir sugrąžinami į laikiną funkcionavimo būseną ir labai mažai yra profesionalios, visa apimančios pagalbos, kur suteikiama žinių, sprendimų alternatyva ir galimybė patiems tėvams priimti geriausius sprendimus vaikui ir sau. Kviečiame pasitekti savo kritinį mąstymą ir skaityti toliau.

Dirbdama su tėvais, įtėviais, globėjais ir kitais ugdytojais įsitikinau, kad negali jiems primesti sprendimų ir nesi atsakingas už jų sprendimų pasirinkimą, bet prisiimi atsakomybę už tėvams priimtinos informacijos perdavimo formos paiešką. Labai svarbu, kad ta informacija būtų paremta moksliniais tyrimais, žiniomis apie vaiko raidą bei galimybėmis pažinti save, kad po to tėvai, remdamiesi žiniomis, vaiko raidos ir savęs pažinimu, galėtų rasti visai šeimai priimtinų probleminių situacijų sprendimo būdų. Mano teikiama edukacinė parama paremta vaiko raidos pažinimu, tėvų savęs pažinimu, atmetant dalį seniau išmoktos teorinės medžiagos, nusiimant „karūną“, kad aš geriausia žinau, kaip tai šeimai reikia elgtis, ir priimu požiūrį, paremtą asmenine patirtimi, išmintimi bei humanistiniais įsitikinimais, kurie nugali slogų ir žalingą „viską žinančiojo“ mokymą.

Tėvystės raiška realizuojasi leidžiant laiką su šeima (Sigitos Burvytės nuotr.).

Pozityvios tėvystės įgūdžius įvaldžiusias šeimas vienose situacijose ar atvejuose nesunku atskirti, o kitose – sunku. Vieni tėvai atitinka mūsų pozityvios tėvystės kriterijus, o kiti – ne. Šias tėvų grupes skiria plonytė linija, nes negalime žinoti, kokie gyvenimo įvykiai kaip gali juos pakeisti, tad negalime elgtis taip, tarsi „klijuotume tėvams etiketes“, tarsi galėtume lengvai sugrupuoti šeimas į pozityvios tėvystės įgūdžių turinčias, mažiau įvaldžiusias pozityvios tėvystės įgūdžius ar visiškai jų neturinčias. Gal būtų prasminga kalbėti apie šeimas, patiriančias vaikų ugdymo sunkumų, ir tai gali nutikti visoms šeimoms.

Emocinių sunkumų priežastys glūdi tėvų ir kitų ugdytojų viduje, todėl kviečiame savo probleminių vaikų ugdymo situacijų sprendimų ieškoti kitokioje edukacijoje, kurios pateikimo forma yra netradicinė. Pozityvios tėvystės sprendimų teorijos esmė yra pagalba šeimai atpažinti problemines vaikų ugdymo situacijas bei suteikti pagalbą kitokios edukacijos forma, siekiant jai padėti pačiai rasti sudėtingų vaikų ugdymo situacijų pozityvius sprendimus.

Kviečiame pirmąjį šeimų srautą į atnaujintą interaktyviomis technologijomis šeimos edukacijai skirtą aplinką šeimų stovykloje „Tėvai vaikams – vaikai tėvams“. Šios šeimų stovyklos tikslas – stiprinti tėvų pasitikėjimą savimi, realizuojant pozityvią tėvystę remiantis naujausiais moksliniais tyrimais apie vaikų raidą bei vaiko ir savęs pažinumu.

Laisvas vaikų pasaulio pažinimas galimas, kai tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai yra harmoningi (Sigitos Burvytės nuotr.).

Kol tėvai neatpažįsta ir nesupranta savo probleminių vaikų ugdymo situacijų sukėlusių priežasčių, tol minimaliai kontroliuoja arba visiškai negali kontroliuoti savo elgesio ir žodžių su vaikais, negeba padėti vaikui pasirinkti tinkamą elgesį sudėtingose situacijose, nemoka parodyti vaikui, kaip būti geram, todėl vaikai pasirenka destruktyvų gyvenimo scenarijų, kuris būna nulemtas vaikystėje patirtų tėvų ir vaikų tarpusavio santykių.

Šios šeimų stovyklos metu profesionalių ir darbo su šeimomis patirties turinčių edukatorių komanda teikia nuolatinę pagalbą šeimoms vaikų ugdymo klausimais ir per sužaidybintas situacija padeda atpažinti savo netinkamą elgesį su vaikais. Informacijos tėvams pateikimo būdas yra visiškai nežeminantis jų ir neleidžiantis pasijusti blogiems. Juk visi viską darome taip, kaip mokame, kaip mums pavyksta, kad užaugintume laimingus vaikus, ir nė vienas sąmoningai nenorime jiems pakenkti. Sunku pripažinti sau apie netinkamą elgesį su vaikais, o juo labiau tai, kad nesuprantame savo vaikų ir nepažįstame savęs, esame nepajėgūs visose situacijose kontroliuoti savo netinkamo elgesio su vaikais. Tad komunikacijos forma su šeimomis yra netradicinė ir paremta pozityvios komunikacijos principais.

Nepamirškime savo šaknų ir aplinkos, kurioje ugdėmės. (Sigitos Burvytės nuotr.)

Kiekvienas tėtis ir mama stengiasi būti patys geriausi tėvai savo vaikams, todėl sunku priimti kritiką savo atžvilgiu ir ne todėl, kad nenorime šito girdėti ar kad priešinamės pokyčiams, esame nemotyvuoti, bet ir dėl to, jog nenorime pasijusti blogais savo vaikams, nes darome viską, kad būtume geri tėvai. Tai menkina mūsų protinius gabumus ir atima galią valdyti savo gyvenimą bei likimą. Mes nenorime pripažinti savo netinkamo elgesio su vaikais, nes tai verčia mus pasijusti blogais tėvais, o šito vengiame. Bet kol nepripažinsime netinkamų savo veiksmų, negalėsime pakeisti esamos situacijos.

Nebijokite susipažinti su savimi ir analizuoti, kaip jaučiasi Jūsų vaikai, būdami šalia Jūsų…

Kviečiame registruotis į šeimų stovyklą „Tėvai vaikams – vaikai tėvams“, kuri vyks 2019 m. liepos 22–26 d., (Plungės r., Varkalių k., Tvenkinių g. 8). Registruotis el. paštu konsultacijos.tevams@gmail.com.

 

VDU Švietimo akademijos docentė,

VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorė dr. Sigita Burvytė

www.ugdykim.lt

www.ugdykimkartu.lt

 

 

 

 

© Sigita Burvytė, 2019

© VšĮ „Vaikų ugdymas“, 2019

Kūriniui taikoma CC BY 4.0 licencija, kuri leidžia neribotą kūrinio ar jo dalių panaudą su privaloma sąlyga nurodyti autorių ir pirminį šaltinį.