Apie ką turime susimąstyti augindami vaikus dirbtinio intelekto amžiuje?
Aplinka tiesiogiai veikia šeimų gyvenseną, jų narių tarpusavio santykius, o tai turi įtakos ir vaikų auklėjimui. Tad svarbu analizuoti vykstančius pokyčius visuomenėje ir žmonių tarpusavio santykiuose, numatyti arba bandyti įsivaizduoti, kokia galėtų būti ateities visuomenė ir kokių savybių gali reikėti žmogui, kad jis sėkmingai save realizuotų. Šiame straipsnyje bendrais bruožais apžvelgsime dabartinę ekonominę situaciją ir kiek tai susiję su vaikų auklėjimosi aplinka.
Žmogaus charakteris formuojasi nuo pat ankstyvos vaikystės (Sigitos Burvytės nuotr.).
Tad kaip keičiasi aplinka ir kaip tai susiję su vaikų auklėjimu? Dar prieš 10 metų pasaulyje labiausiai buvo vertinamos gamyklinės kompetencijos. Gamyba iš tiesų formavo mūsų kultūrą ir moralinį tautos veidą. Ji prasiskverbė į visas sritis. Tai išreiškė kultūrinę mąstyseną. Darbdaviams reikėjo tam tikros specializacijos darbuotojų, tad mūsų švietimo sistema bei universitetai juos ir rengė. Darbdaviai (pavyzdžiui, gamykla „Ford“) ieškojo tokių žmonių, kurie žinotų, kaip padaryti tai, ką tuo metu reikėjo padaryti, ir veiksmingai įgyvendintų protokole numatytus darbus. Tokios savybės kaip kūrybingumas nebuvo vertinamos, nebent galėtum kūrybingai pasiekti, kad gamyba būtu dar tikslesnė, greitesnė ir veiksmingesnė.
Dabar didžiausią vertę įgijo technologijų bendrovės. Mūsų ekonomika pereina nuo gamyklinės prie technologinės, kur dirbtiniu intelektu grįstos inovacijos – vienos paklausiausių pasaulyje, tad Lietuvoje taip pat kuriama vizija, kaip vystyti šią sritį, kad būtų sukurtas tiesus kelias inovatyvioms prekėms ir paslaugoms kurti. Tad kokių savybių mūsų vaikams reikės ateityje, galime tik numanyti, bet niekas nežino. Tai veikia visur ir viską, taip pat mūsų vaikus ir tiesiogiai juos ugdančią aplinką.
Naujoji ekonomika vadovaujasi naujomis taisyklėmis. Privalome nuolat analizuoti aplinką, jei norime padėti vaikams išsiugdyti įvairiapusiškus charakterio bruožus, kad jie galėtų lanksčiai prisitaikyti ir savarankiškai valdyti pokyčius.
Tėvai yra artimiausi žmonės, kurie formuoja vaikų ugdymo(si) aplinką (Sigitos Burvytės nuotr.).
Tad labai svarbu padėti vaikui išsiugdyti tokias charakterio savybes, kurios leis pasiekti sėkmės dirbtinio intelekto amžiuje. Mūsų užduotis – nuolat analizuoti aplinką ir reaguoti į visus pokyčius, kurie tiesiogiai veikia vaikų raidą. Svarbu naudotis visomis galimomis situacijomis, kad padėtume vaikams įgyti vis naujų įgūdžių bei ugdytis reikalingus charakterio bruožus, kad galėtų išgyventi pakitusio aplinkoje.
Kad robotai neužvaldytų mūsų ir vaikų smegenų, turime padėti vaikams išsiugdyti:
· kritinį mąstymą;
· gebėjimą atsirinkti patikimus informacijos šaltinius nuo nepatikimų.
Nors mūsų ekonomika sparčiai keičiasi, vis dar išlieka trys pagrindinės sritys, kuriose robotai, ko gero, negalės pakeisti žmonių. Tai būtu:
1. Kūrybingumas ir novatoriškas mąstymas;
2. Gebėjimas bendradarbiauti;
3. Gebėjimas spręsti sudėtingas problemas.
Žmonės šiose srityse tiesiog pranašesni. Toliau visas jam apžvelgsime detaliau.
Šiuolaikinei ekonomikai reikia kūrybingų ir novatoriškai mąstančių žmonių.
O ko gali reikėti po 20 metų?
Šiandien labai vertinamas gebėjimas kurti naujas idėjas, paslaugas ir turinį. Kaip rodo dabartinė situacija, kardinalūs pokyčiai gali būti labai greiti, tad ir reakcija į pasikeitusią aplinką turi būti tokia pat. Priešingu atveju, jeigu neteisingai įvertiname situaciją ir pasirenkame netinkamus veiksmus, mums, artimiesiems ir kitiems žmonėms gali kainuoti gyvybę. Pvz., jei siaučiant koronavirusui nesielgsime savidiciplinuotai ir nesilaikysime saviizoliacijos, mums ar artimiesiems gali kainuoti gyvybę.
Kūrybiškumas ugdomas vaikystėje per patyrimą (Sigitos Burvytės nuotr.).
Kad galėtume geriau įvertinti esamą situaciją, ją turime analizuoti įvairiais požiūriais, o tam reikia pasitelkti kitokius mąstymo būdus bei remtis kitokiais požiūriais. Pvz., panagrinėkime „Apple“ taikomųjų programėlių parduotuvę. Šių programėlių kūrėjai turi suvokti, ko žmonės nori, kas jiems būtų naudinga ir įdomu, tik tada kurti programėlę. Demokratiška sistema, paremta individualiais žmonių gebėjimais ir technologijų išmanymu, gali sukurti ką nors naujo. Jei pasiseks, ir pelningo.
Potyriai gamtoje padeda kurti harmoniją su savimi ir pasauliu dirbtinio intelekto amžiuje (Sigitos Burvytės nuotr.).
Vadinasi, dirbtinio intelekto amžiuje turime prasiskverbti į žmonių smegenis ir pažinti jų mąstymo būdą, įpročius, išmanyti technologijas, kad sukurtume naudingų programėlių, kuriomis jie naudotųsi. Tad empatija tampa vienu svarbiausių instrumentų, siekiant pasaulį padaryti gražesnį.
Kokios savybės reikalingos šiandien, siekiant sėkmingos žmonių savirealizacijos, padaryti pasaulį geresnį:
1. Moralė padeda žmogui būti žmogumi ir kitam nedaryto to, ko nenorėtų, kad kiti jam padarytų.
2. Empatija – galiu suprasti kitą tik tada, kai stengiuosi jį pažinti ir priimti tokį, koks jis yra.
3. Gebėjimas analizuoti visuomenėje vykstančius pokyčius.
4. Kūrybiškas mąstymas.
5. Technologijų išmanymas, kad galėčiau keistis informacija su kitais, skirtingas bendravimo galimybes turinčiais žmonėmis.
Pasitikėjimas ir gebėjimas bendradarbiauti
Šių dienų naujoji technologijų ekonomika yra panašesnė į teatro trupę nei į detalių surinkimo liniją.
Pasitikėjimas žmonėmis ir gebėjimas bendrauti su kitais ugdomi vaikystėje (Sigitos Burvytės nuotr.).
Kas nors atėjęs turi išsiaiškinti, sakykime, tris perspektyvas, tada, naudodamasis savo talentais, sujungti šias idėjas į ketvirtą, kuri kitaip nebūtų galėjusi egzistuoti. Pvz., jeigu geriausias lektorius nekurs palaikymo komandos, kuri jį padrąsins, jis niekada neišdrįs dalintis savo žiniomis su kitais. Kaip dabar pasikeitė situacija siejant įvykius su koronavirusu. Gyvos paskaitos pasidarė žmonėms neprieinamos, todėl reikia bendradarbiauti su specialistais, išmanančiais technologijas, kad padėtų jas perkelti į virtualią erdvę. Technologijų ekonomikos vadovai nenurodinėja pavaldiniams, ką daryti, kokiu būdu kurti ir gaminti, kaip darydavo gamybos ekonomikoje. Dabar svarbu burtis į koalicijas, kur žmonės pasitiki vieni kitais ir geba spręsti pačias sudėtingiausias problemas.
Pasitikėjimo savimi įgyjame, kai nuo pat ankstyvos vaikystės patys įveikiame iškilusias problemas (Sigitos Burvytės nuotr.).
Žmogui reikia žmonių, o kad galėtume sugyventi tarpusavyje, reikia:
1. pasitikėti vieni kitais;
2. gebėti bendradarbiauti.
Šiuolaikinei ekonomikai reikia žmonių, gebančių spręsti sudėtingas problemas
Koronavirusas – iššūkis visam pasauliui ir kiekvienam iš mūsų, kurį turime gebėti valdyti be papildomo pasirengimo, nes tokio įvykio pasaulyje dar nebuvo. Kiekvienas tai darome skirtingai – vieni panikuojame, kiti kaltiname kitus, treti stengiamės suprasti situacijos rimtumą ir laikytis saviizoliacijos. Iššūkis kiekvienam iš mūsų išlikti ramiems, susivaldyti nuo susibūrimų ir didesnių susitikimų, elgtis saugiai su savimi ir kitais, t. y. laikytis saviizoliacijos.
Kiekvienas sprendžiame savo problemas (Sigitos Burvytės nuotr.).
Neturėjome daug laiko įvertinti esamos situacijos sudėtingumą, turėjome reaguoti čia ir dabar, remdamiesi turimomis žiniomis ir įgūdžiais. Vieniems turima gyvenimiška patirtis ir žinios padėjo greitai suvaldyti esamą probleminę situaciją, o kitiems nepavyko pozityviai suvaldyti esamos situacijos. Savo neatsakingu elgesiu kėlė pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Kaip mums sekėsi, įsivertinti galėsime ateityje. Šiandienė situacija atskleidžia, kad šių dienų darbo rinkai reikia vis daugiau žmonių, galinčių atpažinti ir suprasti sudėtingas situacijas bei gebančių pasiūlyti kūrybingų sprendimo būdų ir turinčių ryžto bei valio pastangų tuos sprendimus įgyvendinti.
Pavyzdžiui, paanalizuokime „Uber“ kompaniją. Šios įmonės atstovai suprato pervežimo problemą ir rado kūrybingą būdą ją išspręsti. Jei žvelgtume į šią problemą remdamiesi gamybos ekonomikos pasaulėžiūra, matytume vienintelį sprendimą – pagaminti daugiau taksi arba jų maršrutus padaryti veiksmingesnius. Pasaulyje yra daugybė globalinių problemų, kurioms išspręsti reikia neįtikimai lanksčių ir kūrybingų metodų.
Lankstumas įgyjamas bendraujant su kitais ir siekiant savo tikslų (Sigitos Burvytės nuotr.).
Tad kokių savybių žmogui reikia norint suvaldyti sudėtingas gyvenimiškas situacijas:
1. Gebėti susirinkti patikimą informaciją ir remiantis šiais faktais įvertinti situacijos rimtumą.
2. Suprasti ir gebėti atpažinti pagrindinę problemą.
3. Pasirinkti tinkamus sudėtingos situacijos spendimo būdus.
4. Greitai reaguoti, jeigu pasirinkti metodai netinka, ir reikalui esant keisti taktiką.
5. Problemoms spręsti pasitelkti lankstumą ir kūrybingumą.
Kituose straipsniuose detaliau apžvelgsime, kaip ugdyti vaikų charakterio bruožus pagal šias tris sritis. Jau dabar turime galvoti, kokį žmogų turime išugdyti, kad dirbtinio intelekto amžiuje jo nepradėtų valdyti robotai.
Kaip padėti žmogui išlaikyti pranašumą prieš robotus?
Galite rašyti mums ir užduoti klausimus konsultacijos.tevams@gmail.com.
Esame pasirengę padėti Jums rasti atsakymus.
Šaltiniai:
1. Duckworth, A. (2017). Atkaklumas. Aistros ir ištvermės galia. Vilnius: UAB „BALTO print“, p. 357.
2. Greene, R.W. (2017). Nevaldomų vaikų NRBŪNA. Kai vaikai – it tiksinti bomba. Vilnius: Vaga, p. 263.
3. Kahneman, D. (2016). Mąstymas, greitas ir lėtas. Vilnius: „Eugrimas“, p. 637.
4. Shipp, J. (2018). Suaugusiųjų gidas po paauglių pasaulį. Kaip suprasti jų elgesį, išugdyti tvirtą pasitikėjimą ir užauginti garbing suaugusįjį. Vilnius: Vaga, p. 351.
VDU Švietimo akademijos docentė,
VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorė dr. Sigita Burvytė
www.ugdykim.lt
www.ugdykimkartu.lt
www.tevyste.lt
© Sigita Burvytė, 2019
© VšĮ „Vaikų ugdymas“, 2019
Kūriniui taikoma CC BY 4.0 licencija, kuri leidžia neribotą kūrinio ar jo dalių panaudą su privaloma sąlyga nurodyti autorių ir pirminį šaltinį.
Aplinka tiesiogiai veikia šeimų gyvenseną, jų narių tarpusavio santykius, o tai turi įtakos ir vaikų auklėjimui. Tad svarbu analizuoti vykstančius pokyčius visuomenėje ir žmonių tarpusavio santykiuose, numatyti arba bandyti įsivaizduoti, kokia galėtų būti ateities visuomenė ir kokių savybių gali reikėti žmogui, kad jis sėkmingai save realizuotų. Šiame straipsnyje bendrais bruožais apžvelgsime dabartinę ekonominę situaciją ir kiek tai susiję su vaikų auklėjimosi aplinka.
Žmogaus charakteris formuojasi nuo pat ankstyvos vaikystės (Sigitos Burvytės nuotr.).
Tad kaip keičiasi aplinka ir kaip tai susiję su vaikų auklėjimu? Dar prieš 10 metų pasaulyje labiausiai buvo vertinamos gamyklinės kompetencijos. Gamyba iš tiesų formavo mūsų kultūrą ir moralinį tautos veidą. Ji prasiskverbė į visas sritis. Tai išreiškė kultūrinę mąstyseną. Darbdaviams reikėjo tam tikros specializacijos darbuotojų, tad mūsų švietimo sistema bei universitetai juos ir rengė. Darbdaviai (pavyzdžiui, gamykla „Ford“) ieškojo tokių žmonių, kurie žinotų, kaip padaryti tai, ką tuo metu reikėjo padaryti, ir veiksmingai įgyvendintų protokole numatytus darbus. Tokios savybės kaip kūrybingumas nebuvo vertinamos, nebent galėtum kūrybingai pasiekti, kad gamyba būtu dar tikslesnė, greitesnė ir veiksmingesnė.
Dabar didžiausią vertę įgijo technologijų bendrovės. Mūsų ekonomika pereina nuo gamyklinės prie technologinės, kur dirbtiniu intelektu grįstos inovacijos – vienos paklausiausių pasaulyje, tad Lietuvoje taip pat kuriama vizija, kaip vystyti šią sritį, kad būtų sukurtas tiesus kelias inovatyvioms prekėms ir paslaugoms kurti. Tad kokių savybių mūsų vaikams reikės ateityje, galime tik numanyti, bet niekas nežino. Tai veikia visur ir viską, taip pat mūsų vaikus ir tiesiogiai juos ugdančią aplinką.
Naujoji ekonomika vadovaujasi naujomis taisyklėmis. Privalome nuolat analizuoti aplinką, jei norime padėti vaikams išsiugdyti įvairiapusiškus charakterio bruožus, kad jie galėtų lanksčiai prisitaikyti ir savarankiškai valdyti pokyčius.
Tėvai yra artimiausi žmonės, kurie formuoja vaikų ugdymo(si) aplinką (Sigitos Burvytės nuotr.).
Tad labai svarbu padėti vaikui išsiugdyti tokias charakterio savybes, kurios leis pasiekti sėkmės dirbtinio intelekto amžiuje. Mūsų užduotis – nuolat analizuoti aplinką ir reaguoti į visus pokyčius, kurie tiesiogiai veikia vaikų raidą. Svarbu naudotis visomis galimomis situacijomis, kad padėtume vaikams įgyti vis naujų įgūdžių bei ugdytis reikalingus charakterio bruožus, kad galėtų išgyventi pakitusio aplinkoje.
Kad robotai neužvaldytų mūsų ir vaikų smegenų, turime padėti vaikams išsiugdyti:
· kritinį mąstymą;
· gebėjimą atsirinkti patikimus informacijos šaltinius nuo nepatikimų.
Nors mūsų ekonomika sparčiai keičiasi, vis dar išlieka trys pagrindinės sritys, kuriose robotai, ko gero, negalės pakeisti žmonių. Tai būtu:
1. Kūrybingumas ir novatoriškas mąstymas;
2. Gebėjimas bendradarbiauti;
3. Gebėjimas spręsti sudėtingas problemas.
Žmonės šiose srityse tiesiog pranašesni. Toliau visas jam apžvelgsime detaliau.
Šiuolaikinei ekonomikai reikia kūrybingų ir novatoriškai mąstančių žmonių.
O ko gali reikėti po 20 metų?
Šiandien labai vertinamas gebėjimas kurti naujas idėjas, paslaugas ir turinį. Kaip rodo dabartinė situacija, kardinalūs pokyčiai gali būti labai greiti, tad ir reakcija į pasikeitusią aplinką turi būti tokia pat. Priešingu atveju, jeigu neteisingai įvertiname situaciją ir pasirenkame netinkamus veiksmus, mums, artimiesiems ir kitiems žmonėms gali kainuoti gyvybę. Pvz., jei siaučiant koronavirusui nesielgsime savidiciplinuotai ir nesilaikysime saviizoliacijos, mums ar artimiesiems gali kainuoti gyvybę.
Kūrybiškumas ugdomas vaikystėje per patyrimą (Sigitos Burvytės nuotr.).
Kad galėtume geriau įvertinti esamą situaciją, ją turime analizuoti įvairiais požiūriais, o tam reikia pasitelkti kitokius mąstymo būdus bei remtis kitokiais požiūriais. Pvz., panagrinėkime „Apple“ taikomųjų programėlių parduotuvę. Šių programėlių kūrėjai turi suvokti, ko žmonės nori, kas jiems būtų naudinga ir įdomu, tik tada kurti programėlę. Demokratiška sistema, paremta individualiais žmonių gebėjimais ir technologijų išmanymu, gali sukurti ką nors naujo. Jei pasiseks, ir pelningo.
Potyriai gamtoje padeda kurti harmoniją su savimi ir pasauliu dirbtinio intelekto amžiuje (Sigitos Burvytės nuotr.).
Vadinasi, dirbtinio intelekto amžiuje turime prasiskverbti į žmonių smegenis ir pažinti jų mąstymo būdą, įpročius, išmanyti technologijas, kad sukurtume naudingų programėlių, kuriomis jie naudotųsi. Tad empatija tampa vienu svarbiausių instrumentų, siekiant pasaulį padaryti gražesnį.
Kokios savybės reikalingos šiandien, siekiant sėkmingos žmonių savirealizacijos, padaryti pasaulį geresnį:
1. Moralė padeda žmogui būti žmogumi ir kitam nedaryto to, ko nenorėtų, kad kiti jam padarytų.
2. Empatija – galiu suprasti kitą tik tada, kai stengiuosi jį pažinti ir priimti tokį, koks jis yra.
3. Gebėjimas analizuoti visuomenėje vykstančius pokyčius.
4. Kūrybiškas mąstymas.
5. Technologijų išmanymas, kad galėčiau keistis informacija su kitais, skirtingas bendravimo galimybes turinčiais žmonėmis.
Pasitikėjimas ir gebėjimas bendradarbiauti
Šių dienų naujoji technologijų ekonomika yra panašesnė į teatro trupę nei į detalių surinkimo liniją.
Pasitikėjimas žmonėmis ir gebėjimas bendrauti su kitais ugdomi vaikystėje (Sigitos Burvytės nuotr.).
Kas nors atėjęs turi išsiaiškinti, sakykime, tris perspektyvas, tada, naudodamasis savo talentais, sujungti šias idėjas į ketvirtą, kuri kitaip nebūtų galėjusi egzistuoti. Pvz., jeigu geriausias lektorius nekurs palaikymo komandos, kuri jį padrąsins, jis niekada neišdrįs dalintis savo žiniomis su kitais. Kaip dabar pasikeitė situacija siejant įvykius su koronavirusu. Gyvos paskaitos pasidarė žmonėms neprieinamos, todėl reikia bendradarbiauti su specialistais, išmanančiais technologijas, kad padėtų jas perkelti į virtualią erdvę. Technologijų ekonomikos vadovai nenurodinėja pavaldiniams, ką daryti, kokiu būdu kurti ir gaminti, kaip darydavo gamybos ekonomikoje. Dabar svarbu burtis į koalicijas, kur žmonės pasitiki vieni kitais ir geba spręsti pačias sudėtingiausias problemas.
Pasitikėjimo savimi įgyjame, kai nuo pat ankstyvos vaikystės patys įveikiame iškilusias problemas (Sigitos Burvytės nuotr.).
Žmogui reikia žmonių, o kad galėtume sugyventi tarpusavyje, reikia:
1. pasitikėti vieni kitais;
2. gebėti bendradarbiauti.
Šiuolaikinei ekonomikai reikia žmonių, gebančių spręsti sudėtingas problemas
Koronavirusas – iššūkis visam pasauliui ir kiekvienam iš mūsų, kurį turime gebėti valdyti be papildomo pasirengimo, nes tokio įvykio pasaulyje dar nebuvo. Kiekvienas tai darome skirtingai – vieni panikuojame, kiti kaltiname kitus, treti stengiamės suprasti situacijos rimtumą ir laikytis saviizoliacijos. Iššūkis kiekvienam iš mūsų išlikti ramiems, susivaldyti nuo susibūrimų ir didesnių susitikimų, elgtis saugiai su savimi ir kitais, t. y. laikytis saviizoliacijos.
Kiekvienas sprendžiame savo problemas (Sigitos Burvytės nuotr.).
Neturėjome daug laiko įvertinti esamos situacijos sudėtingumą, turėjome reaguoti čia ir dabar, remdamiesi turimomis žiniomis ir įgūdžiais. Vieniems turima gyvenimiška patirtis ir žinios padėjo greitai suvaldyti esamą probleminę situaciją, o kitiems nepavyko pozityviai suvaldyti esamos situacijos. Savo neatsakingu elgesiu kėlė pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Kaip mums sekėsi, įsivertinti galėsime ateityje. Šiandienė situacija atskleidžia, kad šių dienų darbo rinkai reikia vis daugiau žmonių, galinčių atpažinti ir suprasti sudėtingas situacijas bei gebančių pasiūlyti kūrybingų sprendimo būdų ir turinčių ryžto bei valio pastangų tuos sprendimus įgyvendinti.
Pavyzdžiui, paanalizuokime „Uber“ kompaniją. Šios įmonės atstovai suprato pervežimo problemą ir rado kūrybingą būdą ją išspręsti. Jei žvelgtume į šią problemą remdamiesi gamybos ekonomikos pasaulėžiūra, matytume vienintelį sprendimą – pagaminti daugiau taksi arba jų maršrutus padaryti veiksmingesnius. Pasaulyje yra daugybė globalinių problemų, kurioms išspręsti reikia neįtikimai lanksčių ir kūrybingų metodų.
Lankstumas įgyjamas bendraujant su kitais ir siekiant savo tikslų (Sigitos Burvytės nuotr.).
Tad kokių savybių žmogui reikia norint suvaldyti sudėtingas gyvenimiškas situacijas:
1. Gebėti susirinkti patikimą informaciją ir remiantis šiais faktais įvertinti situacijos rimtumą.
2. Suprasti ir gebėti atpažinti pagrindinę problemą.
3. Pasirinkti tinkamus sudėtingos situacijos spendimo būdus.
4. Greitai reaguoti, jeigu pasirinkti metodai netinka, ir reikalui esant keisti taktiką.
5. Problemoms spręsti pasitelkti lankstumą ir kūrybingumą.
Kituose straipsniuose detaliau apžvelgsime, kaip ugdyti vaikų charakterio bruožus pagal šias tris sritis. Jau dabar turime galvoti, kokį žmogų turime išugdyti, kad dirbtinio intelekto amžiuje jo nepradėtų valdyti robotai.
Kaip padėti žmogui išlaikyti pranašumą prieš robotus?
Galite rašyti mums ir užduoti klausimus konsultacijos.tevams@gmail.com.
Esame pasirengę padėti Jums rasti atsakymus.
Šaltiniai:
1. Duckworth, A. (2017). Atkaklumas. Aistros ir ištvermės galia. Vilnius: UAB „BALTO print“, p. 357.
2. Greene, R.W. (2017). Nevaldomų vaikų NRBŪNA. Kai vaikai – it tiksinti bomba. Vilnius: Vaga, p. 263.
3. Kahneman, D. (2016). Mąstymas, greitas ir lėtas. Vilnius: „Eugrimas“, p. 637.
4. Shipp, J. (2018). Suaugusiųjų gidas po paauglių pasaulį. Kaip suprasti jų elgesį, išugdyti tvirtą pasitikėjimą ir užauginti garbing suaugusįjį. Vilnius: Vaga, p. 351.
VDU Švietimo akademijos docentė,
VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorė dr. Sigita Burvytė
www.ugdykim.lt
www.ugdykimkartu.lt
www.tevyste.lt
© Sigita Burvytė, 2019
© VšĮ „Vaikų ugdymas“, 2019
Kūriniui taikoma CC BY 4.0 licencija, kuri leidžia neribotą kūrinio ar jo dalių panaudą su privaloma sąlyga nurodyti autorių ir pirminį šaltinį.